Akimirkos džiaugsmui - Nica

Tuomet, jei nepriklausei aukštajai klasei, Nicos saule, nebūdamas vietinis, dažniausiai galėjai džiaugtis būdamas arba patarnaujantis asmuo, arba avantiūristas. Ir nesuklyskime, apibūdinimas avantiūristas tik šiandien skamba viliojančiai ir valiūkiškai – prieš 50 ir daugiau metų jis turėjo neigiamą atspalvį, reikšiantį neatsakingumą, vėjavaikiškumą ir nerimtumą. Žinoma, pastarosios savybės netiko tik žemesnės klasės atstovams: auksinis jaunimas jomis ne tik pasižymėjo, bet ir puikavosi.

Šiandien Nica atvira kiekvienam čia atvažiavusiam. Jos pietietiškos gatvės ir gatvelės, viešbučiai, kavinukės ir restoranai pilni tokių lankytojų, kurie mūsų tik ką minėtiems laikams keltų jei ne panieką, tai bent nuostabą. 
Vis dėlto, nors ir iš dalies okupuotas turistų su šortais ir šlepetėmis, miestas vis dar užburia savo stiliumi, žavesiu ir šiokiu tokiu pasipūtimu, kuris yra ne tik atleidžiamas, bet ir pageidaujamas.

Spalvingose ir vietomis madingai apsilupusiose gatvelėse, lininės kelnės, šilkinė palaidinė bei Chanel akiniai nuo saulės geriant rytinę kavą saugo nuo kaitrių spindulių ir dažnai įkyrių žvilgsnių, o prabangių kvepalų aromatas net ir turguje užgožia krevečių bei alyvuogių aitrą. Vienintelis kvapas, su kuriuo galynėtis jokių šansų neturi nei Chanel, nei Dior – tai levandos – Pietų Prancūzijos simbolis. Juo pasikvepinę ne tik miesto sienos ar aikštės, bet ir kiekviena moteris, kartais to net pati nežinodama.

Nicoje, ryte prie kavos puodelio, o vakare prie vyno taurės pabendrauti eina kiekvienas prancūzas. Ir jeigu jaunesnis vis dažniau renkasi patogumą bei džinsus, tai senjorės prancūzės net ir eidamos tik laikraščio paskaityti, ant lentynėlės nepaliks nei skrybėlaitės, nei lūpų dažų.

Vakarinė Nica išties ypatinga ir yra tarsi viešnagės kulminacija, baigiamasis lūkesčių akordas. Iš aplinkinių miestelių suplaukę pavakarieniauti ar tiesiog pasivaikščioti žmonės čia semiasi įkvėpimo gražiam gyvenimui ne tik bendraudami, bet ir leisdami žvilgsniui laisvai klajoti ir stebėti kitus. Trauka atrodyti išskirtinai ir ypatingai tokia didelė, kad net turistas savo šortus ir liemenes pakeičia marškiniais bei šviesiomis kelnėmis. O moteris, apsivilkusi savo mylimiausią žydrą suknelę tikisi bent tą vakarą iš tiesų pajusti, ką reiškia būti prancūze iš pietų, kvepiančia levandomis... 

Nuotr. iš asmeninio albumo bei guardian.co.uk