Alber Elbaz - Lanvin istorija...

1889-ieji, Paryžius. Šalimais didingos Paryžiaus Operos, duris atveria jauki skrybėlių krautuvėlė. Joje besisukiojanti jauna žavinga savininkė atrodo kaip šilko audeklą savo svajones audžianti ir realizuojanti moteris.... Ši dama – tai Jeanne Lanvin, didžiausią svajonę pavertusi realybe 1909-aisiais metais įkurdama pirmuosius mados namus Paryžiuje. 

Dabar šią didingą mados karalystę kūrybine prasme valdo vyras, besivadovaujantis savo moto – puošti moterį, kuri pirmiausia yra nuostabi sava natūralia prigimtimi, o graži suknelė jai tik padedanti tuo patikėti. Jo vardas jums ne kartą girdėtas, giliai įkvepiu – prieš jus Alber Elbaz… Lanvin mados namų karalius. 

Gimęs Kasablankoje, birželį švęsiantis savo stilingo gyvenimo istorijos penkiasdešimtmetį, dizaineris karjerą pradėjo jau dvidešimt ketverių, po studijų Shenkar koledže (Tel Aviv) atvykęs į daugybės garsenybių kalvę – Niujorką, kur iki 1996-ųjų dirbo su drabužių dizaineriu Geoffrey Beenes, o persikėlus į Paryžių jį samdė Guy Laroche, Yves Saint Laurent mados namai, kol galiausiai prasidėjo jo didinga Lanvin Odisėja... 

Gyvenime šis žmogus nuoširdžiai paprastas, dirbantis su begaline aistra ir pagarba savo amatui. Mintims palengva sklendžiant ore, kol jis geria arbatą, kol idėja įgauna formą, įgūdžiai, tyla ir susikaupimas dirba išvien, kad kuriami drabužiai ne tik puoštų, bet ir paverstų ją dėvinčią asmenybę išties laiminga.

Be istorijos jo kūryba tiesiog neįmanoma. Pasak pačio dizainerio, net jei to prašo mama, pradėti piešti jam visuomet reikalingas prisiminimas, net per radiją išgirsta istorija ar emocijas bei praeities išgyvenimus prikeliantis žodis. Tik iš ten visos spalvingos gijos, tiulio debesys, plazdantys šilko sparnai ir suknelių vizijos bei prisiminimai. Alber Elbaz mintys keliauja toli toli, tik jam pačiam žinomais keliais, bet jis čia, visai šalia jūsų, ir piešia piešia piešia… Kalba apie sukneles, tarsi tai būtų moterys – kiekviena savitai žavinga, išskirtinė, slėpiningai šlamanti savo istoriją. Moteriai jo kūriniai suteikia sparnus, atskleisdami kiekvienos jų įgimtą moteriškumą – rafinuotai subtilų ir žaismingai iššaukiantį - tiesiog kerintį. Tuo tarpu kolekcijų pristatymuose sparnai išauga pačiam kūrėjui, o akys spindi, tarytum pats negalėtų patikėti savo kūrybine galia. 

Stebina tai, jog šio fluorescencines, sultingai raudonas bei sodriai juodą ar neužmirštuoliškai mėlyną (viena Jeanne Lanvin mėgstamiausių) spalvas savo kolekcijoms besirenkančiam kūrėjui tobuliausi atspalviai yra visi pudros tonai. Kodėl? Nes tai taip moteriška ir išbandyta ant mūsų odos, todėl, be jokios abejonės, tiesiog tobula, teigia jis. Tai savotiškai atspindi dizainerio praėjusių metų kolekcija, kurioje klasikines juodas ar žėrinčias tarytum Paryžiaus naktys sukneles staiga keičia aistringa kraujo raudonumo, o kartu su mėlynu štrichu šioje kolekcijoje lengvai it perregimas šilkas išsilieja karališkoji rusvoji paletė… 

„Perlai, rausvas šilkas, švelnios rožės, romantika…“, „ …nuo perlų baltumo iki paplūdimio įkarščio!“ – tik keletas moterims kylančių asocijacijų, susijusių su minėtomis spalvomis. Tavo auksinio smėlio kopos, tavo dykuma, tau dovanotos orchidėjos, pakrante iškilmingai vaikščiojantys flamingai, burnoje tirpstanti karamelė ar švelnus gaivinantis kremas… Viskas, kas tobula, juk kartu taip paprasta ir natūralu. 

Šiais metais Lanvin mados namuose vyrauja maksimalizmas ir rafinuotumas, kur vidinė jėga sumišusi su moterišku trapumu ir elegancija. , Alber Elbaz akimis, yra nepaprastai stiprus tvarinys, ir, jo nuomone, šiais laikais moterimi būti išties nelengva – ji turi būti nepriekaištinga tiek savo veikloje, tiek formuodama pačios įvaizdį, tiek namuose... To iš jos visur reikalaujama, ar bent ji pati iš savęs to trokštanti... 

Tobulumas, grožis, seksualumas – sunkiai apibrėžiamos sąvokos, tai daugiau individualumas – pagrindinis tikrosios mados koziris. Individualumas ir siurrealizmo perkėlimas į realybę. Šią pamoką, kaip ir visus svarbiausius pagrindus savo kūrybinei pasaulėjautai, dizaineris gavęs iš savo pirmojo iškilaus mados guru – G. Beeneso, išmokiusio, kūrybinę elektrą įžiebti gyvenime. Mada – tai ne eskizas, ne drabužio priekis ar nugara, tai asmenybė tarp jų, tik jos padedamas drabužis įgauna formą ir dvasią, apie ją pirmiausia turi būti galvojama kuriant – tai bene pati įsimintiniausia pamoka, kuria Elbaz vadovaujasi visą savo kūrybinį gyvenimą.

Į A. Elbaz grožio sąvoką įskaičiuojamos raukšlės tampa dar vienu rafinuotu išskirtinumu – juk tai gyvenimo pėdsakų atspindys odoje, negi galima to nemylėti? Jis nekuria seksualių drabužių, tik audžia ir parduoda moterims svajonę būti ta, kuria norisi būti. Dėvėti drabužį, atskleidžiantį asmenybę, nesvarbu, ar tai bus lengvos draperijos, besivejančios aplink tvirtai žengiančias kojas, ar griežto kirpimo suknelė su masyviais aksesuarais ir puokšte lengvučių plunksnų. 

Ir kritikos, ir pagyrų sulaukusi jo kolekcija H&M drabužių tinklui savotišku iššūkiu buvusi ir pačiam autoriui... Pagrindinė mintis, nors ir skirtingai interpretuojama, buvo pasidalyti savo kūriniais su platesne visuomene, kur galbūt taip trokštamos suknelės bus labiau vertinamos ir mylimos nei išpuikusių aukštuomenės damų, galinčių sau leisti keisti pastarąsias vieną po kitos. 

Vis tik būta jausmo, tarsi atidavus savo vaikus į globos namus, atvirauja A. Elbaz. Juk visa tai, kas buvo kuriama devynerius metus, H&M atkartojo per vos keletą mėnesių. Pribloškiama. Greičio ir kokybės santykis nustebino jį patį - mados diktatorių. Sakysite, koks viso to tikslas – greitas pelnas, reklama, viešos diskusijos? Tai, žinoma, neatsiejama dalis, tačiau atkartojimas nėra tikroji kūryba. Sumišusi, spalviškai ir stilistiškai turtinga kelių pastarųjų jo kolekcijų sanplaika tarsi veidrodis paberia mums nūdienos aktualijų atspindžius – kai visko yra tiesiog per daug – sezonų, spalvų, stilių, kai kartais pasigendama grynumo, nuoseklumo, tiesiog paprastumo. Būtent pastarųjų trijų atspirties taškų dizaineris ieškojo savo naujausiose kolekcijose.  O spalvos – jos emocionalios, kintančios kasdien drauge su nuotaika, jei vieną dieną norisi raudonos suknelės, kitą ją keis mėlyna… Nekinta tik mūsų prigimtis – kreminė, karamelinė ar bronzinė – Alber Elbaz ras būdų sukurti jai karališką istoriją.

Galbūt iš tolo „fast fashion“ tinklo pasiūdintas švarkelis nuo originaliojo vizualiai ir nesiskirs, tačiau praraja tarp aukštosios mados ir tų, kurie seka jai iš paskos, visuomet išliks. Tai tik rodo, kiek dar spartesniais ir grakštesniais žingsniais ji turi kulniuoti į priekį, aukštai iškėlusi galvą, su neatsiejama turtinga praeities istorija ir siela.

P.S. Nejučia prisiminiau dar vieną istoriją bei pastarąją Chloé pavasario kolekciją, kur taip pat skambėjo rusvieji „pudriški“ tonai. Kurią stebėjau tarsi pro sapno šydą, naiviai nesuvokdama, kiek tikrų mados fanatikų svajoja ten patekti, ir nė kiek nesureikšmindama savo buvimo, nepajutau, kaip įsimylėjau Madą… – jos dvasią ir istoriją. 

O savąją susikurti visai paprasta – net jei ant popieriaus lapo jau nubrėžta kreiva linija, niekas tau nesutrukdys jos priversti žydėti ir parinkti spalvas kiekvienai tavo gyvenimo dienai. Geriant arbatą su įsivaizduojamu draugu, kurį nusipiešei savo mažytėje gyvenimo drobėje ir sutikai po Eifelio bokštu, kuris sušuko: „Ei, pasipuoškime, juk esame mieste, kurį tu taip myli!“. Tarsi iš Narnijos kronikų atverti stebuklingąją spintą, iš kurios kelias per spindintį sniegą, išdykusią pūgą, pro žydinčius jazminų medžius, smėlėtas pakrantes, krentančius lapus pieš tau naują istoriją, nesvarbu, nuo ko ji prasidės – nuo išlankstyto origamio, suvalgyto šokolado ar nutapyto paveikslo, ką tik išryškintos nuotraukos, o gal perskaitytos knygos, – svarbu, kad jos vizija virstų realybe, atitinkančia viena kitą kaip tobulai parinktas pudros atspalvis atkartoja tavo odą…