Anna Ternheim „Leaving on a Mayday”

Naujausiasis A. Ternheim albumas, tiesa, labiau panašesnis į švedišką dulksną ir rudeninių lapų čežėjimą po kojomis einant su kavos puodeliu rankoje, išgirdus, visgi kelia jausmą, kai aplink didelė tyla, tačiau Jums tai – erdvė, kurioje suskamba gražiausios melodijos, net ir tada, kai niekas to nepastebi, ar pastebėti nenori. Albumas, įrašytas New York‘e, kur šiuo metu ir gyvena A. Ternheim, nežinia, ar dėl pasikeitusios erdvės kūrybai, ar dėl prodiuserio Björn Yttling (iš grupės „Peter Bjorn and John“, atlikusios garsiąją šios vasaros „Young folks“ melodiją) įtakos, įgyja daugiau ritmikos ir iki šiol nedažnai naudoto instrumentinio skambesio. Albumą sudarančios dešimt dainų – kiekviena savaip charakteringos ir išraiškingos, ir, kaip visada, turinčios stiprią tekstinę pusę, kurioje visas dėmesys sutelkiamas į autorės tariamus sakinius ir jų prasmes.

Pripratusiems prie charakteringo, bet švelnaus A. Ternheim balso bei gitaros skambesio derinio, šįkart albume girdimas melodinis ir ritminis sąskambis – naujiena (tai puikiausiai atsikleidžia išgirdus dainos „What have i done“ albumo ir akustinę versijas). Tačiau kita vertus, staigmena yra maloni ausiai ir puikiai dera dienomis, kai važiuojate naktiniu miestu, šviesoms prasilenkiant ir dulksnai lėtai leidžiantis aplink.

Būtent tose albumo dainų pauzėse, tarp džiazinių skambesių ir pertrūkių, galbūt, sutiksite – būtent ir telpa miesto šurmulys ir skubėjimas, staiga dingęs šviesose, ir sulėtėjęs dulksnoje.