Apie raudoną spalvą... f kūrybinė grupė

Į viską galima žiūrėti visai kitu kampu – šmaikščiai, nuotaikingai, netradiciškai, fatališkai ar egoistiškai. F kūrybinė grupė dalinasi su jumis savo pamąstymais tema, kurios atspirties taškas buvo -  „Netradicinė raudona“.  Į ką tai išsirutuliojo – skaitykite toliau. Tai tarsi atskleista dalis kiekvieno iš mūsų asmenybių, raudonos spalvos įkvėptos inspiracijos, atspindinčios ne ką kitą, o mūsų pačių gyvenimus..

Ką norėčiau pridėti nuo savęs? Liksiu prie tos nuomonės, jog Valentino diena pirmiausia turi priminti kiekvienam iš mūsų mylėti ir pasirūpinti savimi. Ir tai daryti ne tik šiandien, o kiekvieną dieną... 

Ir niekas manęs neįtikins, kad Agent Provocateur apatinukai skirti tik jam... Jie pirmiausia skirti mums, moterys, kad jaustumėmės dieviškos ir spindinčios.. Pabaigai nuo manęs – puikiai šiandienos nuotaiką atspindinti iliustracija. Kad visos moterys bežiūrėdamos į veidrodį galėtų gėrėtis savimi...

Jūsų,

Aušra

AGNĖ SKRIPKINAITĖ

Valentino diena – tai diena, kai suskambus žadintuvui nenori kaip visad trenkti jo į sieną, o atvirkščiai – stengiesi kuo greičiau išsivaduoti iš begalės patalų, mat trokšti, kad ši stebuklinga diena tęstųsi kuo ilgiau.

Valentino diena – tai pats tinkamiausias laikas peržiūrėti senas fotografijas ir prisiminti savo nuostabiausias gyvenimo akimirkas. Prisiminti žmones, kuriuos myli, o gal kažkada mylėjai... 

Valentino diena – tai meilės, erotikos, šilumos, juoko ir bučinių diena.

Tačiau Valentino diena gali būti pilna ašarų, liūdesio, pavydo, pykčio ir vienatvės...

Valentino dieną žmonės įsimyli, išsiskiria, tuokiasi, mylisi, nekenčia, keikia, žudosi, kraustosi iš proto, laukia, viliasi, jaučia...

Valentino dieną mokyklas užpildo milijonai raudoniausių širdelių.

Valentino dieną labiausiai kaista žandukai.

Valentino dieną sunaudojama daugiausiai popieriaus ir rašalo, išgeriama daugiausiai vyno ir sudaužoma daugiausiai širdžių...

Valentino dieną Paryžių aplanko begalės įsimylėjusių porelių, besibučiuojančių ant kiekvieno gatvės kampo.

Valentino dieną vyrai daugiausiai tuščiažodžiauja, o moterys būna patikliausios ir naiviausios.

Valentino dieną širdis plaka dvigubai dažniau.

Jei galėtume bent akimirkai pasaulį pamatyti iš viršaus, nustebtumėme pamatę, kiek mažučių mergaičių svajingai rymo prie lango, belaukdamos savojo princo.

Valentino dieną parduodama daugiausiai raudonų lūpų dažų.

Valentino dieną gražuoliai mačo skambindami gitaromis virpina šviesiaplaukių moterų širdis...

Valentino dieną gimsta daugiausiai berniukų, kurių vardai yra Valentinai.

Valentino dieną tango yra pats aistringiausias

Šampanas pats svaigiausias

O lūpos pačios jautriausios...

O iš tiesų, Valentino diena yra tokia pati kaip ir visos kitos dienos: nuostabi, nepatirta, viliojanti ir nepamirštama. 

Mylėkit, jauskit, trokškit, žavėkitės – o kai to jokiais būdais neišeina padaryti - tiesiog rėkit!

AGNETA ŽIRGULEVIČIŪTĖ

Aš visada prisimenu tą momentą, kai beprotiškai įsimyliu žmogų. Kai blyksint raudonai diskotekos šviesai Jis suima už klubų ir milžiniška patalpa prisipildo sodraus jo aromato arba kai vakaro saulei besislepiant už horizonto aš padedu galvą jam ant peties, o Jis bučiuoja man kaktą. Tada norisi kalbėti mažiau, kvėpuoti lėčiau ir dar visaip kaip glaustytis. Arba kalbant Pablo Nerudo žodžiais „Elgtis su Tavimi taip, kaip pavasaris elgiasi su vyšniomis“. Žinai, mielas vyre, išduosiu Tau paslaptį: nesvarbu, Ji - kovotoja už banginių teises ar tik žurnalus skaitanti pasipūtėlė, kiekviena moteris šiandien trokšta raudonų rožių, karštų bučinių, po kurių kitą rytą viliokiškai teks slėpti paraudusias lūpas bei švokšti Tau į ausį, kaip ilgai Ji Tavęs laukė. 

Kol nesutikau misterio pianisto pirštais maniau, kad frazė „mes Valentino dieną švenčiame kiekvieną dieną“ yra mažų mažiausiai lėkšta. Tačiau šiandien prisiminus visus susikabinimus už rankų, bučinius lietuje, šlapius plaukus duše, baltą sausą vyną, apsnigtus automobilius bei raudonu lūpdažiu nubučiuotą kūną galvoju, kad jei einant mėgstamiausia gatve sutikčiau ponulį, kurio vardo minėti negalima, jis mane apkabintų per pečius ir saugumo jausmas užlietų visą sušalusį kūną.

Tad šiandien būsiu nuoga, nedaugžodžiausiu ir visai nepavydėsiu, nes aš neturiu atsakymų į Tavo klausimus, o mano galvoj vis dar ošia Raudonoji jūra.

MONIKA REPČYTĖ

Kad ir kokia bebūtų šventė, nepriklausomai nuo kiekvieno asmeninio sprendimo – minėti ją ar ne, sunku nesutikti, jog tai yra puiki proga pasipuošti ir praleisti tą dieną kitaip – ypatingai.Išgerti taurę raudonovyno, apsivilkti raudonąsuknelę, apsiauti akį rėžiančius, tačiau tokius moteriškai jaukius raudonusaukštakulnius... Valentino diena yra viena iš tų švenčių, kai raudonos spalvos pliūpsnis yra pateisinamas ir netgi – pagirtinas. Tačiau dažna priežastis, atbaidanti fashionistas nuo šios minties – kiek atsibodęs ir sustabarėjęs šios dienos minėjimas.  

Valentino diena – ne tik širdelių klijavimas kur papuola, saldus tuščiažodžiavimas ar pernelyg idealizuotas realybės (tikros arba įsivaizduojamos) atspindys. Valentino diena– ir šypsnys, sulaukus dėmesio, pasimerkus raudonas rožes ant darbo stalo arba atsilaužus plytelę balto šokolado... Pamirštant meilę ir kitus Valentino aspektus, atšvęskime netradiciškai–  atšvęskime eleganciją, progąišsitraukti iš spintos seniai nevilkėtą drabužį, progąper lūpas perbraukti raudonulūpdažiu, išsikepti gardžių sausainių, išgerti su meile paruošto kokteilio...  Progąpasijausti ypatinga,nepaisant ar šalia yra žmogus, kuris norėtų šią šventę švęsti kartu... 

Tam, kad atspindėtum šventišką atmosferą, nebūtina apsirengti raudonai nuo galvos iki kojų. Idealus įvaizdis norinčioms atrodyti puošniau negu kasdien, tačiau nepersistengus – kasdieniniame ansamblyje įpinti raudonų akcentų. Tai gali būti valiūkiškas kaspinas arba skarelė plaukuose, diržas, šmaikšti palaidinė ar ryškiaspalviai bateliai.

Šią Valentino dieną nepasižadėsiu sau nuveikti nieko ypatingo, nes nesu tikra, ar tikrai tai įgyvendinsiu. Tačiau esu įsitikinusi, kad labiausiai dieną nuskaidrina ne iš anksto suplanuoti įvykiai ar sutarti susitikimai, o... staigmenos. Gerai pagalvojus – jei ne netikėtos detalės, kiekviena šventė būtų banali. 

IEVA BALIULYTĖ

Burgundiška meilė…

Norisi bėgti septinmyliais žingsniais... Gūžtis aštriausio kaktuso glėby, savo spygliais slepiančio mane nuo neišvengiamai artėjančios plastmasinės, blyškiai raudonos, dirbtinai saldžios „meilės“. Užsimerkti ir pabusti, praūžus ryškių reklamų ir komercinių jausmų vėtrai... Noriu, kad širdis vėl kraujuotų burgundišku vynu, o lūpos kalbėtų tik mums suprantama kalba...

Būsiu šilta kaip vyno taurė tavo rankoj, tik neprašyk būti saldžia... Mūsų romanas tirštas, kaip rūkas ir suvokiamas tik mudviejų žvilgsniuose. Kiekvieną mūsų bučinį lydi prisirpusių trešnių skonis - sodriai raudonai juodas. Pasitinku tave, prisidengusį po blakstienomis besislepiančia naktimi, tik įkvėpęs mano plaukų vėl randi kelią į manę. Geriu tave godžiai, besimėgaudama kiekvienu tavo odos gurkšniu. Ir nieko neprašau likimo, nes su tavimi tampu slaptai kuždėta lemtimi. 

Sunku rasti tinkamus žodžius, paaiškinti norui kasdieną puoštis burgundišku šilku, dažyti akis anglimi, neišduoti vyno kvapo ir pulsuoti tavo širdies tvinksniais. 

Sakai man, kad - „meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi...“,- bet aš nirštu ant tamsos, kai naktį ji pasiglemžia tavo akis...

Sakai man - „ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria...“,- bet vilčių man per mažai, o mylimų rankų ilgesys - besotis...

Sakai man – „Mūsų meilė niekada nesibaigia...“ ir mano audra rimsta tavam glėby... Tau taip lengva rasti tinkamus žodžius ir širdis vėl kraujuoja burgundišku vynu... tik prašau meile mano, neprašyk būti saldžia...

INDRĖ PILĖNAITĖ

Daugumai raudona pirmiausia asocijuojasi su meile ir aistra, mažiau romantiškoms personoms -  su politinėmis pažiūromis, komunikacijos ženklų šifruotojams - su draudžiamais dalykais, stop ženklu ir informacija, į kurią būtina atkreipti dėmesį, kriminalinių naujienų skaitytojams - su krauju, o prisiekusiems gazuotų gėrimų mėgėjams  - su „coca colos“ skardine. 

Mes namuose Valentino dienos neminime, bet pabėgti nuo jos negalime, vienaip ar kitaip ji minima daugelyje pasaulio šalių, net ir ten, kur sunki ekonominė padėtis ar vykstantis karas palieka labai mažai vietos meilei, t.y. ten, kur meilė tampa prabanga. O taip – raudona dar ir prabangos spalva...

Raudona spalva – ir įvairiausios raudonos asociacijos iš skirtingų pasaulio valstybių. Jas vienija ne tik spalva, bet ir geresnio gyvenimo, kelionės ar artėjančio nuotykio nuojauta.

IEVA MASIULYTĖ 

Vasaris. 14-toji... Valentino diena?

Puokštė raudonų rožių? Romantiška vakarienė? Jei tik Jums tai patinka...

O man patinka KITAIP. 

Bemiegės naktys...

Laukimas, žvilgsnių susitikimas...

Tuzinas drugelių šalia...

Nuotaiką užkutenančios staigmenos...

Vaikiškos intrigos...

Tik geriausiom draugėm išpasakotos paslaptys...

Ir tas  jausmas. Jausmas, jausmas, kai žinai, kad JIS žavisi.. TU JAM Patinki.

P.S.Ne tik šią, bet ir kiekvieną dieną MYLĖKIM SAVE  ir leiskite kitiems MUS MYLĖTI.

 Nesuvaidintos, netradiciškos, vaikišką meilę primenančios  Šv. Valentino dienos...

DOVILĖ PAVALKYTĖ

Mano pirmasis Tango ir... vyras, kvepiantis kėniu…

Dvejonės. Paieškos. Laukimas. Nuolatinis bėgimas. Raudona. Juoda. Aistra. Mirtis. Taurė… pilna ar pustuštė?

Neseniai su drauge juokėmės, kad būtų gera gyventi ir jaustis visuomet kaip po pirmos raudonojo vyno taurės, kai, lengvai apsvaigus ir geranoriškai nusiteikus, pasaulis ima rodytis visai tau palankus, toks lengvas vėjelis, pučiantis kaip tik ta linkme, kurios tau reikia… Bet vynas – ne panacėja, juolab negersi jo kasdien, antraip, anot mūsų poeto Gintaro Patacko, siela išvirs vyno pragare... Išeitis? Yra, ji visuomet yra. Tereikia sugalvoti, kaip pripildyti savąją taurę… Nesvarbu, kokioje gyvenimo srityje esama spragos – meilėje, kūryboje, darbe, emocine prasme… Klausk savęs, ką iš tiesų nori daryti, klausk tol, kol būsi išgirsta, šauk garsiai, jei tik reikės, ne ko iš tavęs nori kiti – ko tu pati iš savęs trokšti. 

Lyg ir tokia pati diena kaip visos. Kažkur pavėluoji, kažką pamiršti, vėl dvejoji, pasijunti šiek tiek vieniša, draugas praneša, jog per daug darbo, kad galėtų sau leisti šokti. Mintis eiti vienai atrodo keista… Minties neiti – atsisakai. Paskutiniai savaitės pinigai… Paslėpta maža juoda (ar raudona) suknelė. Paryžius. Senos upė. Laivas. Tango. Jausmas, aukštakulniu pamynus laivo denį, kažkuo primena ne kartą matytą filmą – „Plačiai užmerktos akys“. Keletas taisyklių, kurių nevalia laužyti, ir tu su nuostaba stebi savo iškeltą viršun koją, paliepta klausai ir mėgaujiesi muzika, ritmu, o likusi atsakomybė atitenka vyrui. Jis veda, o tu seki, suklydusi savitai išvinguriuoji ir tvirtai žengi kito tikslo link… Net jei vyras, azijietiškos kilmės, tau vos siekia smakrą, tai nė kiek nekeičia tango esmės...