Chanel Haute Couture 2012

Į naujosios Chanel aukštosios mados kolekcijos, skirtos 2012 metų pavasario/vasaros sezonui, pristatymą susirinkę svečiai galėjo jaustis kaip tikrame aukštos klasės futuristiniame lėktuve. Nors šio skrydžio metu galbūt ir nebuvo pasiektos legendinio Chanel dizainerio kūrybinės aukštumos, o dauguma ansamblių neatrodytų netikėtai ir ready to wear kontekste, atmosfera buvo išties dangiška. Pastarosiose kolekcijose vyravusios šiek tiek slegiančios, o kartais ir apokaliptinės prabangos dvasios atsisakęs Lagerfeldas ją iškeitė į ramybe ir lengvumu dvelkiančio stiliaus estetiką.

Svarbiausias kolekcijos aspektas – žemiškumą atstovaujančio funkcionalumo ir dangaus platybių kuriamo lengvumo įspūdžio paralelė. Jeigu dar dvejojate, kokia spalva karaliaus spintose ateinantį šiltąjį sezoną, mados orientyrai skelbia mėlynų tonų triumfą. Dangaus žydrynė, vandens gelmių mėlis, švelnus akvareliniai turkio potėpiai, brangakmenių spindesiu į save priverčianti atkreipti dėmesį karališkoji mėlyna, o kur dar neapčiuopiama mistika dvelkiančios melsvos ir žalsvos kombinacijos... Vien ko vertas mėlynas kilimas, kuriuo žingsniavo karališko kraujo turintys Chanel modeliai. Netikite, kad plačioje mėlynų tonų gamoje gali skambėti tiek daug natų? Gali, ir dar daugiau negu manote – šios kolekcijos spalvinėje simfonijoje sutilpo net 150 atspalvių!

Laisvės dvasia trykštančios emocijos atsispindėjo tiek drabužių ansambliuose, tiek modelių eisenoje. Ar galima aukštosios mados kūrinius dėvėti paprastai ir jaustis taip patogiai, tartum dėvėtum džinsus? Panašu, kad taip. Todėl toks didelis dėmesys buvo skirtas kišenėms, puošusioms tiek kostiumėlius, tiek sukneles. Daugiausia vyravo midi ilgio ansambliai. Medžiagų pasirinkimas – tiek tradicinis, tiek ne. Netrūko tvido, tačiau kartu pamatėme ir žėrinčių, peršviečiamų audinių. Savo pasirinkimą pagrindęs tuo, jog mėlyna – tai oro spalva, Lagerfeldas išmoningai pavaizdavo lengvumo įspūdžio ir šios spalvos sąryšį. Banguojančio audinio maksi suknelės, nusagstytos smulkiais karoliukais (puikiai pasitarnavusiais kuriant įvairius raštus), derinamos kartu su švarkeliais, pavertė modelius tikromis nežemiškomis būtybėmis iš aukštosios mados pasakos. Kiek daugiau prieskonių kolekcijai suteikė antroji dalis, kurioje labiau atsiskleidė futuristiniai dizaino sprendimai: netradicinės drabužių konstrukcijos, spindinčios aplikacijos, permatomų audinių derinimas su brangakmenius primenančiais puošiniais. Ar dar reikia įrodymų, kiek skirtingų pavidalų gali turėti aukštoji mada?