
Aira Chmieliauskaitė
Už langų ritantis pavasario vėjo gūsiams, dangui traukiantis tai į dešinę tai į kairę, kai užsimerkiama labiau su jausmu, nei kada nors anksčiau...
Dorena - tai instrumentinio post – roko grupė iš Švedijos. Nežinia, kas formavo grupės muzikinę stilistiką, tačiau ji, labai švediškai elegantiška – švari, subtili, kurianti savą istoriją ir, besiklausant jų kūrybos, paliekanti savitą jausmą viduje, - taip galima sakyti kalbant trumpai ir paprastai.
Tačiau, jei stengčiausi sakiniais perteikti tikrąjį jausmą, kurią Dorena neša savos muzikos pavidalu, vargu, ar tai tilptų į kelias eilutes. Violončeliniais skambesiais šiek tiek panašūs į islandiškuosius Sigur Ros, Dorena kuria savą muzikinę liniją, kuri priverčia girdėti ne tik muzikos garsus, bet visa, kas telpa juose, o gal net ir tarp jų – tylos pauzėse, instrumentų garsų pritylimuose, ar pagarsėjimuose... Tarsi muzikinė istorija, legenda, o gal pasaka, gyventų kiekvieno grupės nario rankose, kuri išsilaisvina tuomet, kai grojama visiems kartu. Lengva, skaidri linija nuo vieno link kito, kartu kurianti pasaulį, tikrąja to žodžio prasme, gyvenantį muzika ir tik muzikoje.
Šiems metams, Dorena savo albumų sąrašą papildė dar vienu – „Holofon“, kuriame septyni, vienas už kitą įspūdingesni kūriniai, kupini violončelės, elektrinės gitaros, boso, mušamųjų ir vokalinių improvizacijų. Už langų ritantis pavasario vėjo gūsiams, dangui traukiantis tai į dešinę tai į kairę, kai užsimerkiama labiau su jausmu, nei kada nors anksčiau, nepaprastai šilta viduje, išgirstant kai ką trapaus...

