Jau šiandien, Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ prasidės prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Festivalį atidarys 2009 m. rež. Emmanuelio Mouret komedija „Pamalonink mane“ (pranc. Fais-moi plaisir!).
Vilniuje, 2010 metų „Žiemos ekranų“ (pranc. Ecrans D‘hiver) festivalis startuoja režisieriaus Emmanuelio Mouret komedija „Pamalonink mane“, kuri, tikimasi sužadins tikrą žiemos prancūziškumo dvelksmą. Režisierius Emmanuelis Mouret vadinamas neseniai mus palikusio didžiojo prancūzų kino klasiko Erico Rohmero pasekėju. Savo filmuose jis pasakoja paprastų žmonių istorijas, meilės peripetijas, susitikimus ir išsiskyrimus, džiaugsmus ir nusivylimus. Tai kalbantys filmai: juose klausomės ilgų dialogų, o kartais ir monologų, kasdienybės filosofijos.
E. Mouret pats vaidina visuose savo filmuose. Jo kuriamo personažo vardai gali keistis, tačiau jis išlieka tas pats arba labai panašus. Kuklus vaikinas, kuris, rodos, neranda sau vietos šiuolaikiniame pasaulyje, nes yra labiau panašus į senos knygos herojų, nei į realų žmogų, dažnai lyginamas su Woody Alleno herojais. Liūdnas komikas, lengvai pralinksminantis kitus, bet tik ne save patį, burleskinis vienišius, tiesiog sutvertas kentėti. E. Mouret filmai iki ašarų prajuokina tėvynainius. Subtilus prancūziškas humoras kasdienėse situacijose, kuriose žiūrovai atpažįsta save. Festivalio „Žiemos ekranų“ žiūrovai jau matė E. Mouret filmą „Naujas adresas“ (Changement d‘adresse, 2006). Naujausias jo filmas „Pamalonink mane“ pasižymi „išgrynintu“ humoru, balansuoja tarp situacijų ir bulvarinės komedijos, tarp kino ir teatro, vodevilio ir burleskos. Puiki pradžia festivaliui, a?
Tačiau festivalis nebūtų laukiamas ir puikus besišildant karštu vynu prieš seansus, jei jame nebūtų milžiniškos įvairovės tiek filmų tipų, jų laikmečių ir skonių atžvilgiu. Šiais metais, Vilniaus publikos laukia dvidešimt filmų, žadinančių jausmą ir emociją. Puikus metas pamojuoti vieni kitiems tarp kino salių kėdžių eilių. Tikiuosi pasimatyti! Verčiausius pamatymo net ir ne festivalio metu, tikiuosi netrukus aptarti detaliau – žiemos vakaruose, nėra nieko geriau, nei jaukiai susigūžus su taure vyno, stebėti geriausio kino istorijas, juk taip?