Haute Couture, 2011 pavasaris | Givenchy

Givenchy kūrybos direktorius Riccardo Tisci kaip ir praeitą kartą būreliui išrinktųjų, kolekciją pristatė istoriniame „Hotel d'Evreux“ viešbutyje. Nors pats kūrėjas Japonijoje lankėsi vos keletą kartų, tai jam nesutrukdė meistriškai įkūnyti Azijos moters ir meno grožį savoje haute couture pavasario kolekcijoje. Pačios kolekcijos idėją jam pašnabždėjo choreografas Kazuo Ohno, propaguojantis ypatingais ritualais pagarsėjusį meno stilių, vadinamą „Butoh“.

Iš pirmo žvilgsnio egzotiški kolekcijos modeliai ir įmantrių formų žaismas kuria geišos įvaizdį. Įsižiūrėjus atidžiau, iškyla klausimas - kodėl Tisci tokias grakščias, dailias, trapias moteris pavertė robotais..? Gal tai aliuzija į kūrėjo vaikystę? Kai žaisdamas su japoniškais žaislais ir kinietiškais transformeriais, mintyse dėliojo ateities vizijas ir kūrė fantastinius savosios moters įvaizdžius. O gal trapūs ir lengvi apdarai ir savųjų asmens sargybinių reikalavo grubių aksesuarų, sustiprinančių ryškių detalių ir švelnių tonų žaismą? Tisci mintyse trapi geiša virto karo dievu - stipria šiuolaikiška moterimi, iš išorės spindinčia dievišku grožiu. Moteris prisidengusi šarvais, tačiau kartu ir tokia pažeidžiama bei „permatoma“, kaip lengvomis plunksnomis dekoruotas šilkas…

Beveik visą kolekciją pristato Azijos modeliai, tokie, kaip kinietės Ming Xi, Liu Wen, Shu Pei Qin, Sun Fei Fei, Du Juan, Jiang Xiao Yi, japonės Ai Tominaga, Tao Okamoto ir korėjietės Hye Rim Park, So Young Kang. Neatsitiktinis modelių pasirinkimas tik išryškino kuriamo įvaizdžio bruožus. Kolekcijossuknelės, puoštos sudėtingu siuvinėjimu, blizgučiais, smulkiai pjaustytomis odos detalėmis, žalios ir levandų spalvos perlais bei šilko kamšalu, spinduliuoja grakštumu ir lengvumu, žinoma nepamirštant kiekvienu centimetru pulsuojančios neaprėpiamos egzotikos dvelksmo. Kelios nedidelės Givenchy couture kolekcijos suknelės dekoruotos skrendančių paukščių sparnų motyvais. Rankomis dažyti ilgi šilko tiulio sijonai ir samurajų stiliaus švarkai sukuria roboto šarvų įvaizdį. Negabaritiniai Obi-diržai, aukštakulniai su platforma, krumplių pagrindu sukurtos basutės, - visa tai konstruoja bendrą, šiek tiek futuristinę, o gal nusileidusią tiesiai iš dangaus Tisci moters viziją. 

Nors daugelis modelių dėvėjo didžiulius „Kabuto“ raguotus šalmus kuriuos sukūrė pats Philipas Treacy, tai nesutrukdė kolekcijai išpopuliarėti tarp 2011 vestuvių įkvėpimu besidalinančių blogų, kurie siūlo,remiantis Givenchy couture kolekcijos Riccardo Tisci idėjomis, susikurti įstabų nuotakos apdarą. Pats modelių įvaizdis taip pat spinduliuoja itin lengvu natūralumu. Pagrindinis makiažo akcentas – akys, paryškintos neįkyriu permatomu blizgiu. Žinoma, nereikia pamiršti, kad Azijos modeliai jau savaime pasižymi ryškiais veido bruožais: tamsia plaukų spalva, griežta tiesia plauko struktūra bei juodomis it anglis akimis... 

Tokiu bendru stiliaus pasirinkimu, visas dėmesys sutelkiamas į ore sklandančią egzotiką ir įstabias spalvas: nuo visiškai baltos - iki ryškių liuminescencinių sodrių tonų, žinoma nepamirštant egzotiškos moters grožio, kovojančio su lengvais lyg pūkas „šarvais“.

Vienam Riccardo Tisci haute couture šedevrui sukurti prireikė 4000 valandų. Jei dar pridėtume rankomis dažytų ir pjaustytų blizgučių ar žvynelių dekorą gautume apie 6000 valandų. Rankų darbas ir originali idėja iš tiesų verta daugiau nei vidutinybės ir tam laiko sąvokos negalioja... Pats Tisci prisipažino, kad didžiausią įtaką kolekcijai padarė jo ilgalaikis, 2010 metais užgesęs įkvėpėjas, - Kazuo Ohno. Kaip didis menininkas ir artistas, jis buvo pagerbtas tradiciniais japonų meno šedevrais. Nors „tradicinis menas“, manau, yra per daug reliatyvi sąvoka...