
Aira Chmieliauskaitė
„Caesura“, labiau ne bet kada, atspindi rudens/žiemos jausmą, nuvilnijantį visoje dešimtyje melodijų ir įsiskverbiantį kažkur į vidų, kažkur giliau.
Helios pavadinimas, ambient, indie ir elektronikos mylėtojų, gurmanų lūpomis, skamba kaip burtažodis. Ir nežinai nieko daugiau, apart to, kad Helios visuomet pateikia subtilių staigmenų: kartais jų muzika išjungia protą, ir pagauni save tiesiog žvalgantis ir gėrintis aplinkiniais vaizdais, kartais, susimąstai ir kažko lauki, kartais, kvėpuoji vėju ir, atrodo, tai yra geriausia, kas tą akimirką gali būti.
Taigi, Helios pateikia kelių nuotaikų albumą – „Caesura“. Švelnūs skambesiai, elektroninės muzikos intarpai ir detalės ten, kur, kartais jų visai nesitiki.
Individuali Helios išryškinama ir pateikiama nuotaika, atrodo, kiekvienam naujam skambesiui sukuria atskirą „vaizdo/garso“ plotmę ir tylią, jaukią harmoniją...

