Ilgaplaukių religijos dvasia vakar ir šiandien

Pats žodis hipis yra kildinamas iš amerikietiškojo žodžio hipster, kuris tuomet buvo vartojamas norint apibūdinti swing‘o ir jazz‘o muzikos atlikėjus. Sąvoka „hipis“ įsitvirtino 1965 –aisiais, kai žurnalistas Herbas Ceanas pradėjo vartoti šį žodį savo straipsniuose rašydamas apie tuometinę “Gelėtąją kartą“.

Hipių pradininkais laikomi studentai, išmesti iš San Francisko Koledžo už savo elgesį bei psichotropinių medžiagų vartojimą. Šie, vadinamieji „Gėlių vaikai“ savo gyvenimo būdu siekė atkreipti dėmesį į tai, kas yra aktualu ir artima jaunoms, maištaujančioms prieš nusistovėjusius stereotipus sieloms.

Hipių įkvėpimo šaltinis buvo Rytų filosofija. Tai dažnai pastebima ne tik drabužiuose, bet ir mąstysenoje bei elgsenoje. Ilgaplaukiai gėlių vaikai neigė tradicinį gyvenimo būdą - buvo susikūrę savas taisykles ir tvirtai jomis tikėjo. Šios taisyklės, žinoma, nebuvo rašytos, visos jos buvo paklotos ant laisvės, išsilaisvinimo pamatų. Ilgaplaukiai tikėjo, kad po savęs pasaulį jie paliks geresnį, nei jis buvo prieš tai, todėl garsiai pasisakė prieš karą, kovojo už žmogaus teises. Hipiai įnešė kultūrinį įvairumą, priartindami Rytų filosofiją prie Vakarų pasaulio.

Suvokdami egzistencijos trapumą, hipiai siekė gyventi kuo įsimintiniau, troško viską patirti degdami meile ir kovodami taikiai. Saviraiška – sąvoka neatsiejama nuo „Gėlių kartos“ vaikų.

Stilius

Kuomet užkietėję konservatoriai vyrai dėvėjo skrybėles, o jų moterys – įvairaus ilgio pirštinaites, „Gėlių vaikai“ siekė išskirtinumo. Apranga buvo būdas ne tik išreikšti savo pažiūras į pasaulį, bet ir savotiškas asmenybės protestas - spalvingas ir laisvas. Hipiai mėgo rudą, oranžinę, giliai violetinę, miško žalumos bei  vyno raudonio spalvas. Hipiams kūnas nebuvo tabu, mat jie pripažino save esančius gamtos vaikais...

Spalvingieji drabužiai nekaustė nei kūno judesių, nei minčių laisvės. Buvo pasiūti iš lengvos, medžiagos, kuri nevaržė gėlių vaikų tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Mėgdavo išsisiuvinėti drabužius gėlių tematika. Dėvėjo „beformes“ skrybėles. Hipiai patys gaminosi „Tye-dye“ marškinėlius, jiems tai buvo smagus ir nebrangus kūrybinis procesas. O mylimiems žmonėms pindavo įvairiaspalves draugystės apyrankes.

„Tye-dye“ technika margintos kelnės

Šiandien hipiškas stilius atgimsta vis įvairiau ir netikėčiau. 2010 pavasario - vasaros kolekcijos pasižymi hipiškumo dvasia. Jei tai artima Jums, turėtumėt nevengti: spalvingumo, gėlių ornamentikos,visuomet pastebimų  aksesuarų (žiedų, karolių) bei  įsispiriamų  batelių auksinėmis kniedėmis, mediniu kulnu (prisiminkime Chanel pristatytas klumpes).

Blumarine, Just Cavalli

Dries Van Noten, Etro

Chanel klumpės

Svarbiausia, kad visas Jūsų susikurtas įvaizdis būtų laisvas bei lengvas. O jei idėjų pritrūks, Jums padės  dažnai vadinamos moderniojo  hipiškumo skleidėjos: garsiosios Olsen dvynukės, Kate Moss, Sienna Miller...

Mary Kate Olsen

Hipiškas Siennos Miller krepšys

Kate Moss, Mary Kate Olsen

Vietoj išvadų...

„Ilgaplaukių religijos“ vertybės, paremtos maišto sąvoka, turėjo ir vis dar turi  didelį poveikį madai, muzikai, filmams, dailei bei namų interjerui. Septintajame dešimtmetyje pradėjusi burtis bendruomenė tapo visuomeniniu reiškiniu. Sutikime, net ir prabėgus keliems dešimtmečiams, šiandien ši religija yra alsuojanti, ir vis dar įkvepianti dabartinę visuomenę, mus.

Nors senasis, tik hipiams būdingas aprangos stilius šiandien yra sušiuolaikintas, užuominos išlieka. Mūsų apranga byloja apie mus. Ji gali atskleisti Jūsų požiūri į hipius, jų išskirtinę pasaulėžiūrą.

Tačiau kur kas svarbiau už aprangą - tai Jūsų vidinis pasaulis, slypintis po šiuo įvaizdžiu.
Nepamirškit, svarbiausia - išreikšti save ir pasiimti iš gyvenimo, tai, ko tik Jūs trokštate.

Su Meile ir Taika.

Inspiracijai - hipiškas bohemiškas interjeras:

Nuotr. coco kelley, fashion gone rouge, blue girl red state, hippy