
Aira Chmieliauskaitė
Improvizuojantis moters balsas, nepretenzingai virpantis tarp skirtingų instrumentinių garsų ir begalinio tylos grožio – tai pirma mintis, šaunanti į galvą, klausant Nino Katamadze albumo „Blue“ (2008 m.)
Nino Katamadze – charizmos nestokojanti Gruzijos jazz, lounge muzikos stiliaus dainininkė, itin anksti pradėjusi savo karjerą – būdama vos ketverių.
Vėliau, N. Katamadze įstojo į Batumi Muzikos Institutą ir netrukus pradėjo individualų kelią muzikinės raiškos link. Profesionaliosios karjeros pradžia, kaip teigia pati Nino, buvo prasidedant 2000 metams, kuomet dainininkė pradėjo bendradarbiauti su Gocha Kecheishvilli (vienu iš „Insight“ narių).
Išleistieji keturi (Ordinary day (2003), Nino Katamadze & Insight (2004), Black (2006), White (2006)) Nino albumai – savitas muzikos, tylos ir improvizuojančio, lankstaus, vienos griežtos stilistinės linijos neturintis, lydinys. Penktajame albume, „Blue“, subtiliai skleidžiasi kiekvieno kūrinio grožis, retkarčiais suteikiantis jausmą, jog šios muzikos net nereikia klausytis – ji skamba, protarpiais paliesdama kažkur giliai esantį jausmą, akimirkai, galbūt sustabdanti laiką, galbūt suteikianti jam savitą spalvą.
Kaip ir minėjau, tai muzika skirta klausytis ne važiuojant automobiliu, ar šurmuliuojant būriui artimųjų svetainėje. Labiau vakarams, stabtelėjusiam laikui, šviesaus jausmo pripildytoje pavasario erdvėje ...
Nuotr. Nino Katamadze official 
