

Taip, aš vėl kalbu apie Pietų Prancūzijos romantizmą. Šįkart – įkūnytą interjere. Provanso stiliaus kritikams sakau, jog nebūtina gyventi Prancūzijoje, jog galėtum savo erdvėje įkūnyti jos dvasią. Gal kiek kukliau, kitoniškiau, bet, visgi, švelniai prisimenant tikrąją, gyvąją romantizmo ir lengvumo dvasią.
Save pristatantis urbanistinės stilistikos archeologu, stiliaus ir išskirtinumo medžiotoju, Lazaro Rosa-Violan, atrodo, tikrai turi kuo pasigirti. Studijuodamas vizualiąją dailę, Lazaro dalį savo polėkio išreiškia kurdamas interjerus ir jų koncepcijas. Stebiu jau sukurtų interjerų nuotraukas – L. Rosa-Violan tai pavyksta kur kas geriau, nei puikiai. Ir čia nekalbu apie prabangos žibėjimą. Pakanka tik išskirtinių, kartais grubių, kartais itin delikačių ir trapių detalių derinio.
David Carter – britų interjero dizaineris, daugiausia dėmesio iš spaudos ir mados kritikų sulaukęs kuomet atvėrė mažučio, boutique viešbutuko „40 Winks“ duris Rytų Londone. Savo namuose.
Iš tiesų, nežinia, ar vos du kambarius – vienvietį ir dvivietį, besidalijančius bendra vonia – galima pavadinti viešbučiu, tačiau tebūnie. Juose nuolatos apsistoja kino, muzikos, televizijos įžymybės. Išsekę po darbų ir pramogų vienoje gyviausių šios Londono dalies vietų, jos puikiai atsipalaiduoja 18 a. name įsikūrusioje meno oazėje. Galiausiai, šeimininkas pats atneša svečiams pusryčius!
Lovos su baldakimais visuomet turėjo tam tikrą princesiškos pasakos ar mergaitiškos svajonės šleifą. Lovoje, apjuostoje sunkiomis aksomo užuolaidomis grožio miegą miegojo Marija Antuanetė, o po šilkinių raštų skraiste princas pabučiavo Miegančiąją Gražuolę... Tad baldakimai, vienaip ar kitaip tapo tam tikra privaloma svajonių išsipildymo arba prabangos detale. Nors pasakos ir lieka tik pasakomis, tačiau jų įvaizdžiai ar, kaip minėjau, detalės paslaptingai pritampa realiame pasaulyje.
Ko labiausiai pasiilgstu tipinėse Lietuvos darbo studijose? Visų pirma, polėkio. Polėkio, kurį spinduliuotų aplinka. Žinoma, nekalbu apie viešąjį sektorių, kuriam privalus reglamentuotas grakštumas, oficialumas ir atsikartojanti erdvės stilistika. Kalbu apie darbo erdves, kurios inspiruotų ir kviestų kurti, atrasti. Erdves, kuriose būdamas žinotum, kad Tavo mūza sėdi šalia, nes jai dingti, tiesiog... nėra geresnės erdvės.
Turbūt pati ryškiausia Holivudo stilistė gyvena namuose, kurių stilius tobulai dera su tuo, kuris būna kuriamas jos klientėms. Rachel Zoe nėra tik stilistė. Garsios kino ir pramogų pasaulio žvaigždės, besinaudojančios jos paslaugomis, niekuomet nenustelbs pačios Rachel bet kurio raudonojo kilimo vakarą. Ji - ryški asmenybė, įtakinga persona ir, svarbiausia, tikra mados diktatorė Los Andželo „grietinėlės“ gretose. Bet kur gi sugrįžta Rachel po varginančios ir įtemptos dienos? Kur ji pamiršta pulsuojantį Los Andželo gyvenimą ir leidžia sau atsipalaiduoti?
"When in Rome, do as romans do" Ši patarlė, ko gero, geriausiai atspindės Hamish Bowles namus. Vienas iš įtakingiausių mados personų, Vogue Europos redaktorius Hamish Bowles - angas, gyvenantis Niujorke, pasirodo, turi ir nuostabų butą Paryžiuje.
Jie gyvena dviese. Vienas jų – mados dizaineris David Delfin. Antrasis – fotografas Gorka Postigo. Jų erdvė – nesustojantis kūrybos traukinys. Jų dienos – saulės atspindžiuose nuo paveikslų rėmų atspindinčios idėjos. Dvi ispaniškos sielos, gyvenančios savame teatre. Vadina, tiesa, jie ne gebėjimą gyventi. Jie tiesiog gyvena, o žvelgiant į juos atrodo, jog tokias asmenybes gali sutikti galbūt tik kartą gyvenime.
