Interjeras

Bemaž kiekviena kadaise svajojome bent akimirkai pabūti princese, nevaržomai suktis prabangiuose milžiniškuose rūmuose, vilkint rožinio atspalvio atlaso suknele bei dėvint auksaspalves kurpaites. O gal lėtai besisupant hamake, skaityti Hamletą ir uosti purpurines alyvas, žydinčias didžiuliame rūmų sode? Ech, ką moterys geriausiai sugeba, tai svajoti. Tikriausiai galėtume svajoti nuolatos. Apie gražuolius ir narsuolius princus, apie pūsčiausias sukneles ar aukštakulnes kurpaites, apie nuostabius ir prabangius rūmus... Tačiau ar drįsote pasvajoti apie savo namus, staiga pavirsiančius į tuos didžiulius, pasakiškus rūmus, kuriuose Vienos valso ritmu sukosi Pelenė? Nereikia nė svajoti, nes Danijos interjero bei aksesuarų gamintojai Lisbeth Dahl visas šias Tavo svajones jau prieš dvidešimt penkierius metus pavertė realybe.

Dizainerės Coco Chanel apartamentai, tiksliau, pastatas rue Chambon gatvėje Paryžiuje iki šiol išliko toks pats, kaip ir gyvenant pačiai dizainerei. Vis dar kvepiantis Chanel No 5 aromatu, vis dar su žydinčiomis gėlėmis ir daugybe Coco asmeninių daiktų. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Filme matome, kaip turtingas verslininkas savo namuose, darbo kabinete, bekalbėdamas su verslo partneriu lėtai prieina prie komodos, ant kurios pilna krištolinių grafinų, atkemša vieną iš jų, įpila tauraus gėrimo į dvi stiklines ir lėtu rankos judesiu pasiūlo vieną taurę savo svečiui... O štai kitoje kino juostoje jau regime valdingą stiprią moterį su ilga kremine arba juoda suknele, nervingai savo namų svetainėje belaukiančią savojo mylimojo meilužio. Ir vėl panašus vaizdas: ji prieina prie namų baro, įsipila iš vieno iš spindinčių grafinų portveino ir šalia smilkstančios cigaretės į rankas paima tauriojo gėrimo taurę. Ir vaikšto kambariu pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal...

Jau nuo metų pradžios skaičiavau valandas iki tos dienos, kai vėl galėsiu pasijusti romantišku gamtos vaiku su ilga gėlėta suknele, šaltos arbatos stikline rankoje bei gera knyga, kurią planavau perskaityti ir to nepadariau visą gūdžią žiemą.. Skaičiavau valandas iki tos dienos, kai pagaliau galėsiu sugrįžti į subtiliausią ir kūrybiškiausią namų ar sodų dalį – verandą.

Sakoma, kad tinkamas rašomasis stalas yra raktas į kūrybos platybes, našų darbą ir sėkmingai sekamus mokslus. Tai yra viena asmeniškiausių erdvių. Prie rašomojo stalo mes šiandien ne tik rašome - tai labiau tapo erdve skaitymams, kūrybai, projektų, idėjų gvildenimui - galų gale ir bendravimui...

Mane visuomet žavėjo japoniškojo Vogue redaktorė Anna Dello Russo. Išraiškingo, charizmatiško veido moteris visuomet pasižymi išskirtiniu stiliaus pojūčiu. Jos talentas pasipuošti dizainerių drabužiais, paprastai tinkamais tik podiumui dėl savo ekstravagancijos ir nepraktiškumo, tobulas aksesuarų parinkimas ir meilė išskirtinio dizaino bateliams priverčia aikčioti kiekvieną kartą išvydus jos nuotraukas. Sakoma, kad įvaizdį sudaro ne tik išvaizda ar drabužiai, bet ir mąstymas, gyvenimo būdas, ir, žinoma, privati gyvenamoji erdvė. Ekstravagancijos ir "ryškios" bei drąsios mados šalininkė Anna savąjį stiliaus jausmą tik dar labiau sustiprina pravėrusi savų namų Milane duris.

Nekaprizinga, neformali, išraiškinga. Vakarais – romantiška, priblėsusių šviesų ir gardaus maisto, puikaus vyno erdvė. „Smoke house Deli“ restoranėlis Delyje susilaukia lankytojų dėmesio ir simpatijų ne dėl prabangių toršerų, medžio masyvo baldų ar kaprizingų interjero elementų. „Smoke house Deli“ interjeras dar kartą įrodo seną tiesą – tam, jog būtum patrauklus ir mėgiamas, nebūtina blizgėti. 

Malcolm Patterson ir Rodney Smith – du interjero dizaineriai, atvirai pripažįstantys, jog kurti kartu beprotiškai sunku, tačiau kiekvienas įgyvendintas projektas tampa spyriu tolimesniam dueto gyvavimui. Vyriškojo minimalizmo genijai – susipažinkite.