
Agnė Skripkinaitė
Prieš kelis mėnesius vykusioje Kopenhagos mados savaitėje akis į akį susidūriau su gryniausiu Teddy vaikinu. Tuomet abejonių, jog stiliagos grįžta, tikrai neliko. Tą akimirką pamaniau, kad pats laikas įsigyti ryškiaspalvį stiliagišką varpelio formos sijoną, plačiapetį languotą švarką ir tokiu būdu ne tik nuspalvinti rudenines gatves, pataisyti kartais niūroką rudenišką nuotaiką, bet ir visu tempu pasinerti į penktuoju dešimtmečiu dvelkiantį laisvės sūkurį. Juk būtent laisvės pojūtis, energingi tvisto judesiai ir svaiginantis džiazas buvo ekscentriškųjų stiliagų gyvenimo ideologija.

Terminas stiliagos, atsiradęs Sovietų Sąjungoje, apibūdina vieną iš pačių pirmųjų jaunimo subkultūrų. Originalus pavadinimas - Teddy Boys ir Teddy Girls (Teddy vaikinai ir Teddy merginos), dar kitaip - Teddy Youth (Teddy jaunimas). Ši subkultūra susiformavo XX a. penktojo dešimtmečio Anglijoje, o po kelerių metų atkeliavo ir į Sovietų Sąjungą.
Anot dizainerės ir profesorės Jolantos Talaikytės, Lietuvoje stiliagų buvo vos keletas (vieni geriausiai žinomų - architektas bei dizaineris Tadas Baginskas, modeliuotoja Dalia Kernagienė). Nepaisant negausaus atstovų būrio mūsų šalyje, Sovietų Sąjungoje tai buvo viena ryškiausių ir reikšmingiausių jaunimo subkultūrų, atkeliavusių iš Vakarų pasaulio.
Stiliagos - tai jaunimas, vilkintis drabužiais, paveiktais Anglijos karaliaus Edvardo laikų mados. Geriausiai ji atpažįstama iš plačiapečių languotų vyriškų švarkų, kurie ir tapo ekscentriškųjų stiliagų "vizitine kortele". Apsivilkę stiliagiškais drabužiais, šie jauni ir energingi žmonės buvo pasirengę amžiams nušluoti pilką pokarinį sovietinį slogumą ir pasitikti naująją džiazo bei tvisto erą. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Kaip jau minėta, stiliagos į Sovietų Sąjungą atkeliavo iš karališkosios Anglijos. Šios šalies jaunimo aprangoje vyravo tamsiai pilki, žalsvi bei mėlyni tonai. Vėliau, šeštojo dešimtmečio pradžioje, tamsius ir niūrokus atspalvius pakeitė ryškios, plastilino paletę primenančios spalvos, o naujoji Teddy karta pradėjo žavėtis praėjusio dešimtmečio glamūru. Būtent ši glamūrinė Teddy judėjimo atmaina atkeliavo į Sovietų Sąjungą. Ryškiomis rožine, mėlyna, žalia bei geltona spalvomis, išskirtinėmis šukuosenomis jie norėjo įamžinti nuostabiausią gyvenimo tarpsnį - jaunystę, pasipriešinti komunistiniam režimui ir būtent tokiu būdu išreikšti Vakarų kultūros adoraciją.

Nepaisant skirtingo aprangos kolorito, tiek stiliagas, tiek ir pačią pirmąją anglų kilmės Teddy jaunuomenę siejo karaliaus Edvardo laikais vyravę plačiapečiai švarkai, kurių išskirtinė detalė - aksominiai atlapai. Būtent šis drabužis tapo vienijančiu aprangos elementu. Aristokratiškosios suknios ir dar aristokratiškesnės manieros, kurios, be abejo, atkeliavo iš karališkosios Anglijos šeimos, buvo nustumtos į šalį. Jaunimui tiesiog pabodo būti tėvų klonais.
Kyla klausimas, kokia buvo Teddy subkultūros ideologija. Svarbiausias Teddy jaunimo tikslas - pasipriešinti griežtoms to meto taisyklėms, o kartu ir kontratakuoti tėvus bei visuomenę. Taigi Teddy formavo naują jaunimo filosofiją. Vis dėlto Anglijoje patys pirmieji Teddy vaikinai dažnai buvo gretinami su chuliganais, mat sugebėjo pasižymėti nusikaltėlių pasaulyje. Aišku, jie nežudė ir nevogė, veikiau užsiimdavo smulkiu chuliganizmu, tokiu kaip parduotuvių vitrinų daužymas, grupuočių riaušės. Šitaip jie stengėsi priešintis visuomenei ir jos normoms. Teddy merginos tikrai nebuvo patenkintos tokiu vaikinų elgesiu: "Mes nesame blogos merginos, esame kitokios nei Teddy vaikinai. Mes tiesiog šokame tvistą, klausome džiazo prie kurio nors iš mūsų draugų namų, einame į pieno barą atsigerti mūsų taip mėgstamo persikinio pieniško kokteilio ir, žinoma, negalime gyventi be mados", - pasakojo anuometinės Teddy merginos.

.jpg)
.jpg)
![]()
Po šių drąsių jaunų žmonių atsirado visos kitos vėlesnės subkultūros, tokios kaip rockabilly ar mod, ir, žinoma, dabar tokia galinga ir diktatorės poziciją užimanti gatvės mada. Taigi nuo to laiko Londono ir visos angliškosios mados likimas buvo jaunimo rankose.
Priešingai nei Anglijoje, Sovietų Sąjungoje stiliagos neturėjo griežtos ideologijos. Jiems svarbiausia buvo išsiskirti iš pilkos sovietinės masės. Tokia pasipriešinimo pastanga jie norėjo lygiuotis į vakarietiškos kultūros jaunuomenę. Bet svarbu paminėti, kad stiliagiškų merginų ir vaikinų tikslai vis dėlto skyrėsi. Iš esmės stiliagų vaikinus ir merginas vienijo tik ryškūs, ekstravagantiški drabužiai. Vaikinai savo išvaizda siekė protestuoti prieš komunistines taisykles ir normas, pabėgti nuo pokario skurdo. O merginos puošėsi norėdamos suvilioti stiliagas vaikinus, nes būtent jie buvo patys žaviausi ir geidžiamiausi. Kad ir kaip būtų, stiliagos labiausiai troško išsiskirti, traukti akį. Tvistas, džiazas ir savita, originali apranga - tai dalykai, be kurių šis jaunimas neįsivaizdavo savo kasdienybės.
Džiazuojantys stilingi vaikinai dėvėjo apytrumpes languotas pieštuko formos kelnes, vos siekiančias čiurnas, plačiapečius languotus arba vienspalvius švarkus, kurie išsiskyrė jau minėtais aksominiais atlapais, lakinius vadinamuosius oxford batus su plonyte platforma. Svarbiausiu ansamblio akcentu tapo įvairiaspalviai kaklaraiščiai ir atgal glotniai sušukuoti plaukai. Aptariamu metu Sovietų Sąjungoje tokia drąsi apranga laikytina kone šventvagyste.

Kaip atrodė tipinės stiliagų merginos? Visų pirma, jos dėvėjo varpelio formos sijonus, plačiapečius švarkus (beveik tokius pačius kaip ir vaikinai), mūvėjo baltomis nėriniuotomis puskojinėmis, Anglijoje dar vadinamomis bobby kojinaitėmis, ir avėjo smailianosius batelius. Jos mėgo pasipuošti įvairiaspalvėmis beretėmis, plastmasiniais auskarais bei skarelėmis, kuriomis perrišdavo plaukus. Merginos pirmenybę teikė ryškiam makiažui, juoda spalva ryškiai dažydavo blakstienas ir antakius. Plaukus stiliagos veldavo, keldavo į viršų arba kirpdavo trumpai.

Beveik kaip ir visos kitos subkultūros stiliagos išsiskyrė savita kalbėjimo maniera. Žargono madą stiliagos perėmė iš džiazo muzikantų ir pritaikė savo kasdieniniame gyvenime. Jie jautė palaimą, kai galėdavo kalbėdami tik jiems suprantamu stiliumi paerzinti vyresnę kartą, o ypač savo tėvus, mat pastarieji sunkiausiai šią šneką suprasdavo. Vienas iš slengo pavyzdžių yra žodis "Brodvėjus". Taip stiliagos vadindavo centrinę miesto gatvę, kurioje būriuodavosi. "Brodvėjų" galėjai rasti kiekviename mieste: čia stiliagos šokdavo tvistą, klausydavosi džiazo ir kitaip linksminosi.
Įdomu sužinoti, kokios subkultūros pakeitė anglų Teddy ir sovietų stiliagas? Pasak dizainerės ir profesorės Jolantos Talaikytės, Sovietų Sąjungoje stiliagos vis dėlto gyvavo gana trumpai, mat po kelerių metų jų vietą užėmė "brodo" puošeivos. Dar po kurio laiko - gėlių vaikai hipiai.
Na, o kas pakeitė stiliagų pirmtakus - Teddy jaunuomenę Vakaruose? Po kelių dešimtmečių Teddy vaikinų ir merginų vietą užėmė glamroko ir rokenrolo šėliotojai, itališkų motociklų ir skuterių mylėtojai.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad stiliagų era liko praeityje ir apie ją mums primena tik senos fotografijos. Bet dabar, kai pasaulis atsigręžė atgal, stiliagų sugrįžimas labai tikėtinas. Juo labiau kad bene visus mados žurnalų puslapius tik ir puošia penktuoju dešimtmečiu "kvepiančios" fotosesijos. Varpelio formos krimplininiai sijonai, platūs, apsmukę švarkai, langeliai, batai su platformomis, "plastilininės" raudona, oranžinė, mėlyna bei žalia spalvos... Visi išvardyti įvaizdžio komponentai laikytini bene vienomis ryškiausių šių metų rudens- žiemos tendencijų.
(1).jpg)
(1).jpg)
Pažvelgus į Tomo Fordo kolekciją vyrams, kurioje šis talentingas dizaineris pateikia daug ryškiaspalvių stiliagiškų švarkų, arba į Londono mados savaitėje pristatytą Alexanderio McQueeno 2011 metų vyrišką kolekciją, kurioje dominuoja ne kas kita, o pustrumpės pieštuko formos kostiumo kelnės, abejonių nelieka.
Kad dar labiau įsitikintumėte faktu, jog stiliagiška mada grįžta, prisiminkite toje pačioje mados savaitėje pristatytus Vivienne Westwood modelius: svarbiausiais pankuojančios dizainerės vyriškų drabužių kolekcijos akcentais tapo vadinamojo oxford tipo batai, pustrumpės kelnės, plačiapečiai švarkai ir, be abejonės, raštuoti kaklaraiščiai.
Straipsnis iš žurnalo L'Officiel Mada 
Nuotr. getty 
