Jodi Picoult “19 minučių“

Anot The Bostone Globe, JAV rašytoja, neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusios knygos „19 minučių“ (taip pat „Mano sesers globėjas“, „Dešimtas ratas“, „Nykstantys pavidalai“ ir kt.), autorė Jodi Picoult (Džoudi Pikou, g. 1966) tai ir daro – vertinant jos knygų rašymo stilistiką, lieka keistuole, stebinčia laiką, jo tėkmėje fiksuojančia emocijas ir erdvės virsmus.
    Autorės knygose, kaip ir kiekvieno iš mūsų devyniolikoje paros minučių, galima surasti visko – intrigos ir išskirtinumo, socialinių normų ir jų komentarų, romantikos, aštrių detalių, paprastumo. Į klausimą, kokius penkis asmenis autorė labiausiai norėtų pasikviesti vakarienės, Jodi P. atsako: „Ernestą Hemingvėjų, Alisą Hoffman, Viljamą Šekspyrą, Džonį Deppą. Ir Reičelę Ray – nes kažkas juk turėtų gaminti!”. Būtent detalių dermė, ar visiška jų priešingybė vienai kitoms, laiko nesvarumas ir asmenybių bruožų persipynimas – dažniausi autorės darbų bruožai, 2003 m. įvertinti New England Book Award premija už kūrybinius nuopelnus.
    Taigi naujoji autorės knyga „19 minučių“, ko gero, tinka visiems, nepaisant to, kas gali atsitikti per savas devyniolika įsivaizduojamų minučių. Tai knyga, kurioje tylus nedidelio miestelio gyvenimas pasikeičia, jį sudrebinus žiauriam smurto aktui. Džouzė Kormjer, bylą nagrinėjančios teisėjos dukra, tampa įvykio liudininke, tačiau tragedijos neprisimena. O galbūt neprisiminti verčia kitos aplinkybės? Knyga apie tai, kaip trumpoje laiko atkarpoje, vieni tampa spėjusiais jį išnaudoti saviems tikslams, kiti - veiksmo liudininkais, dar kiti – teisėjais.
    Istorijos eigoje, keliami nelengvi klausimai, į kuriuos atsakyti – kiekvieno iš mūsų reikalais. Atsakyti savaip.