Juodai lakuotais nagais

 ___________________________________________________

Foto: TWODICKS

__________________________________________________

Ugne, su Tavimi kalbamės jau antrąjį kartą. Pimąjį – kalbėjomės žiemą, na, o dabar į gatves jau spėjo pasibelsti ruduo. Ar sezoniškumas veikia Tavo savijautą?

Tik metų laikai kardinaliai mano savijautos nekeičia, bet aš manau, kad kiekviena situacija, kiekviena aplinkybė, vieta, oras, žmonės, su kuriais esi - viskas keičia mūsų nuotaiką.

O kada visgi Tu jautiesi geriausiai?

Gerai jaučiuosi tada, kai įvykdau užsibrėžtą tikslą ar įgyvendinu svajonę. Ramiai jaučiuosi, kai einu miegoti ir suvokiu, kad viskas yra gerai - šeima sveika, draugai laimingi. Jaučiuosi gerai, kai nėra blogų įvykių, nėra streso, nėra blogų emocijų, kai niekas neserga, kai aplinkiniai laimingi.  

Ko reikalauji iš gyvenimo?

Aš neturiu teisės kažko reikalauti iš gyvenimo. Kas aš tokia, kad ateičiau ir sakyčiau jam: duok man!?

Tuomet ko iš jo tikiesi?

Viso, ko geriausio. Aš manau, kad gyvenimas kažkiek eina sava vaga, bet visgi mes patys esame atsakingi už jį ir galime jį, bent jau kažkiek, valdyti. Žinoma, yra tokių niuansų kaip, kad šeima, aplinka, žmonės, jie taip pat turi įtakos. Tačiau nereikia aklai tikėti gyvenimu ir kažko iš jo laukti. Visų pirma reikia reikalauti iš savęs ir gyvenimą kurti pačiam.

Tu dar esi labai jauna, tačiau išties daug pasiekusi. Kaip manai, kodėl būtent Tau taip pasisekė?

Nežinau, niekada nesvajojau tapti televizijos laidų vedėja, tiesiog taip nutiko, bet tikiu, kad atsidūriau tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Yra toks posakis, carpe diem - skink dieną.

Foto: TWODICKS

Ugne, kaip nutiko, jog dirbdama televizijoje ir būdama viena sėkmingiausių ir charizmatiškiausių pramogų pasaulio merginų, nusprendei studijuoti, na... ne pačius moteriškiausius ir lengviausius politikos mokslus?

Studijuoti politiką nusprendžiau dar vaikystėje, o kai atėjo laikas rinktis, kitos studijų programos nepapirko, tad likau prie senos svajonės. Beje, šie mokslai labai įdomūs ir kontraversiški. Pernai turėjau karo sociologijos kursą. Rodos, itin vyriškas reikalas, tačiau net ir karo sociologijos kurse galima rasti moteriškų dalykų, kaip pavyzdžiui: karo atspindžius madoje, mūsų kasdieniuose drabužiuose. Radau begalę militaristinių motyvų: batai, tam tikros medžiagos, akiniai, kad ir parkos. Juk jei fotosesijose moteris nori būti pavaizduota stipria ir emancipuota – dažniausiai parenkama militaristinė tematika. Žinoma, tai tik smulkmena kalbant apie mokslus, nes politikos studijose, anaiptol, ne tai svarbiausia, bet juk nekalbėsim dabar apie strategijas...

Jei jau prakalbome apie madą... Įdomu sužinoti, kaip įsivaizduoji tipinę prancūzaitę?

Jei perku Vogue – tai tik prancūzišką. Nors galiu pasakyti, kad tipinė įsivaizduojama prancūzaitė, puošianti Vogue puslapius, iš tiesų, skiriasi nuo tos prancūzės, kuri vaikšto Paryžiaus gatvėmis. Tačiau mano įsivaizdavimu prancūzė yra kukli ir galantiška. Nesakysiu, kad esu viską išmananti ir neslėpsiu, kad esu tik paprasta mergina, kurios suvokimas apie daugelį gyvenimo dalykų yra sukonstruotas televizijos ir žurnalų. Taigi, mano įsivaizduojama prancūzė yra neatskiriama nuo Chanel, perlų vėrinio ir raudonų lūpų dažų. Lengvumas, geros manieros ir elegancija – visa tai atspindi prancūzišką madmuazelę. Beje, išskirčiau prancūzes senjores – jos tikros damos. Nors, kita vertus, yra šiek tiek naivu ir kvaila skirstyti žmones į socialinius ar kultūrinius skirtumus tik pagal jų aprangą. Juk ne paslaptis, kad dabar jaunimas daugiau ar mažiau atrodo panašiai. Nepriklausomai nuo mūsų, rinka veikia. Daugelis jaunų žmonių drabužius perka ne dėl to, kad jiems jie patinka ir tinka, bet dėl to, kad juos reikia pirkti. Dėlto, kad jie yra vieno ar kito prekinio ženklo, kuris yra ypač „ant bangos“. Juk žmonės atskirs ir matys, kad tai „tas“ prekinis vardas. Mada – tai ne tik saviraiškos priemonė, ne tik grožis ir estetika ar pati elementariausia mados funkcija – apsirengimas, tai - socialinis statusas, netgi politika ir didelis verslas.

O kaip apibūdintumei Lietuvos madą elitiniuose vakarėliuose ir sostinės gatvėse?

Tiesą sakant, aš dažnai nesilankau tuose vakarėliuose, man ten, švelniai tariant, nuobodoka. O tiesa tokia, kad tuose „elitiniuose“ vakarėliuose, apie kuriuos klausi, ir jokio elito nėra, tai tiesiog žinomi visuomenės veikėjai. Tačiau pažįstu tuos žmones, o ir žurnalus pavartau, taigi esu susidariusi savo nuomonę. Manau, kad lietuviai per daug linkę savo aprangai rinktis juodas ir pilkas spalvas. Nors neslėpsiu, aš irgi mėgstu juodą - tai spalva, kuri visada išliks madinga, stilinga, o prie viso šito dar slepianti trūkumus. Tačiau mūsų visuomenėje juodos yra per daug. Nors, kita vertus, vakarėlių kvietimuose dažniausiai nurodytas dress kodas būna juoda spalva ar kokteilinis apsirengimas. Na, o jei kalbant apie gatves ir tuos vakarėlius, kuriuose aš lankausi, tai galiu drąsiai pasakyti, kad jaunimas tikrai laisvėja, drąsėja ir nebijo eksperimentuoti. Mes nesiskiriam nuo kitų Europos šalių. Žinoma, tikrai drąsių žingsnių Lietuvoje dar maža, bet vėlgi - gal ir gerai. Retkarčiais tenka žvilgtelėti į Londono vakarėlių nuotraukas ir, žinai, kai kurie žmonės, mano nuomone, aiškiai peržengia ribas. Bet vėlgi, tai juk skonio reikalas. Suprantu, kad jauni žmonės nori stebinti, būti kitokie, tačiau jie neturėtų pamiršti, kad įmanoma išsiskirti net ir atrodant kukliau, bet turint kokią ypatingą detalę. Juk dabar būti kitokiu yra labai sunku, ypač didžiuosiuose pasaulio miestuose. Ten tokia masė žmonių ir visi individualūs, visi skirtingi. Juk gali sužavėti vaikiną savo paslaptingomis akimis, o gal net nuo kūno dvelkiančių kvepalų aromatu, nebūtina apsikrauti kaip Kalėdinei eglutei. Vyras daug labiau atkreips dėmesį būtent į tokią moterį, o ne į kokią išsidarkiusią. Neslėpsiu, sulaukiu dėmesio jau vien dėl profesijos ir galbūt dėl šios priežasties man nesinori stipriai išsiskirti. Vaikystėje buvau mylima, gavau daug dėmesio iš tėvų – bet ne žaislais, o meile. Po to mano gyvenimas taip susiklostė, kad pradėjau dirbti televizijoje, o čia – vėlgi dėmesys. Man gal net būtų visko per daug, jei aš dar puoščiausi labai įmantriais apdarais. Daugelis šiais laikais pamiršta atrodyti kaip žmonės...

Kokia Tavo nuomonė apie angliškai vadinamasias fashion addicts, tokias kaip Anna Dello Russo?

Nemanau, kad Anna yra mados auka. Taip rengtis, kaip ji rengiasi, yra jos darbas, už kurį ji gauna didžiulius pinigus. Tai, be abejonės, tapo ir jos gyvenimo būdu. Ji – tai vaikščiojanti prekinių ženklų reklama. Kiek esu girdėjusi, ji gauna naujausių kolekcijų perliukus dar jiems prieš patenkant ant podiumo. Taigi, ji ne kokia paprasta mergaičiukė, kuri susikrauna ant savęs visus dizainerių šedevrus, Anna Dello Russo – japoniškojo Vogue leidinio mados redaktorė ir jai tai tinka.

O ar pačiai kada teko susidurti su „šopoholikės“ diagnoze?

Visų pirma, tai aš negalėčiau būti „šopoholike“ vien dėl to, jog esu pedantiška. Jokiais būdais negalėčiau pirkti daug drabužių, nes jie visi būtų nereikalingi ir užimtų daug vietos. O daiktai dar ir renka dulkes... Taigi, nesiperku aš dažnai, perku tik tada, kai daiktas man tikrai patinka. Visuomet sakau: geriau vienas geras ir kokybiškas daiktas nei penkiasdešimt niekučių. Tikrai nesivadovauju tokia folosofija, kaip, kad pasakytų mano močiutė - „bele pirkt“. Dažniausiai viską perku internetu, tad man „šopoholikės“ diagnozės tikrai nebūtų galima pritaikyti. Perku internetu, nes man patinka tas laukimo jausmas, išpakavimo momentas, nustebimo akimirka.

Kas Tave inspiruoja ir daro įtaką Tavo apsirengimo stiliui?

Viskas - muzika, kinas, fotografija, žurnalai, mane supanti aplinka, žmonės, sapnai... Nors mano stilius gan glaustai susijęs su muzika. Visuomet buvau pakvaišusi dėl roko, myliu gitarų garsą. Taigi, kad ir koks mano stilius kartais atrodytų moteriškas ir elegantiškas, aš vistiek visuomet į savo aprangą įmaišau edgy detalių: odos, spyglių, kailių, nagus lakuoju ir akis dažau tamsiai.

Na, o ką manai apie garsius užsienio tinklaraštininkus, kurie demonstruoja savo kasdienę aprangą fotografijose?

Tai - protingas verslo planas. Juk populiarūs tinklaraštininkai gauna už tai pinigus. Žmonėms žymiai didesnę įtaką daro paprasti mirtingieji, šiuo atveju – tinklaraštininkai, pasipuošę tam tikrų prekinių ženklų drabužiais nei idealiai atrodantys modeliai žurnalų ar televizijos reklamose. Žaviuosi kūrybingais tinklaraštininkais, kurie rašydami ir domėdamiesi mada, dar sugeba iš to ir užsidirbti.

Kokie užsienio dizaineriai Tave žavi labiausiai?

Kai Niujorke išvydau Savage Beauty parodą, supratau, kad dizaineris Alexander McQueen vienareikšmiškai susižeria visas mano simpatijas, o parodoje skambėjusi muzika ir drabužių pateikimas mane užbūrė. Norėjosi verkti... Tikriausiai pirmą kartą jaučiau tokias stiprias emocijas dėl daiktų grožio. Tai nepamirštamos akimirkos. Kalbant apie kitus užsienio dizainerius, išskirčiau Alexander Wang, prekės ženklus All Saints, Kooples ir Zadig&Voltaire. Man patinka kuklesni, tamsesnių spalvų, drabužiai, tačiau nesu abejinga ir ilgoms, ryškioms citrusinėms suknelėms, kaip nuo Versace podiumo. Jos labai moteriškos. Pastebėjau, kad dabar žmonės bėga nuo vadinamųjų pop dalykų - jei tai aukštakulniai ir ryškios spalvos, tai jau tariamai pigu, nutolę nuo bohemos. Aš neslepiu, kad man patinka tai, kas blizga, mėgstu ir papuošalus.

 Foto: TWODICKS

Tai Tu nepasisakai už moterų ir vyrų suvienodėjimą?

Nuskambėsiu senamadiškai, tačiau tai, kas yra moteriška, turėtų likti moterims, o tai, kas vyrams – tegul ir lieka jiems. Man gražu, kai moteris yra moteriška. Nors, kita vertus, moteris vilkinti kostiumą irgi be galo patrauklu.

Lietuvai artimoje Skandinavijoje moterys ir vyrai pasikeitę pozicijomis: moterys ne retai tampa šeimos ramsčiais, tėvystės atostogos tampa vis populiaresnės, vyrai jau seniai nustojo asistuoti moteris, o ką jau kalbėti apie tai, kad kavinėse pašnekesį pirmos pradeda vėlgi, moterys...

Aš manau, kad moteris turi būti lepinama ir globojama vyro. Vyras turėtų asistuoti moteriai, o ne atvirkščiai. Stipri, šarminga ir charizmatiška moteris visuomet leisis praleidžiama pirma pro duris, ji mėgausis, kai vyras jai atidarys mašinos dureles, padės tempti sunkius lagaminus... Mėgstu sakyti: vyrai valdo pasaulį, o moterys – vyrus. Tačiau jokiu būdu nepalaikau perdėto seksualumo, kuris dabar tapo moteriškumo sinonimu. Visuomet prisimenu mano mylimos dainininkės Beyonce mamos pasakytus žodžius, kuomet ji dirbo grupės „Destiny's Child“ stiliste: „mažulės, jei atidengiam viršų – uždengiam kojas, jei atidengiam kojas – uždengiam viršų“. Man gražu nuogas kūnas, meniško akto fotografijos, tačiau turi išlikti paslaptis, žaidimas...

Kadangi jau prakalbome apie lyčių skirtumus, gal pasidalintumei mintimis apie Lietuvos vyrus?

Jie su kiekviena diena darosi vis stilingesni, o dar visai neseniai pastebėjau, kad mano draugai vis dažniau manęs paklausia vieno ar kito mados patarimo. Vienas geriausių Lietuvos vyrų bruožų, kad jie – švarūs ir tvarkingi. Žaviuosi kostiumuotais vyrais, tačiau stilingi laisvalaikio drabužiai taip pat visuomet atrodys puikiai. Nepatinka per daug išsipustę vyrai, mat, mano nuomone, vyras neturėtų užgožti savo moters. Vyras man asocijuojasi su stiprybe, jėga. Vyras – tai tas, kuris veda, o moteris jam išmintingai seka iš paskos. Moteris šalia vyro turi jaustis kaip gėlelė, nes Ji – jo moteris.

O koks Tau yra idealaus vyro portretas?

Mano atžvilgiu, idealus vyras yra tas, kuris turi tvirtą charakterį, gerą humoro jausmą ir geležinę kantrybę. O jos su manimi tikrai reikia... Vyras neturi būti gražus, geriau jau charizmatiškas ar, kaip britai pasakytų, handsome.

Išvardink kelis, visuomenei gerai žinomus, stilingus Lietuvos vyrus.

Saulius Prūsaitis iš grupės „Happyendless“, dizaineris Giedrius Paulauskas...

Neseniai nugirdau vieną žymų televizijos laidų prodiuserį sakant, kad bene kiekvienas televizijos veidas turi tam tikrą archetipą, kitais žodžiais – sukurtą personažą. Klausydamasi Tavo pamąstymų, net neabejoju, jog esi išsilavinusi ir maloni mergina, tačiau ar kada susimąstei, kokia Tu atrodai žmonėms, kurie stebi Tave anapus ekranų?

Manau, kad aš žmonėms atrodau kaip mergina, turinti savo nuomonę ir nepasakojanti nereikalingų dalykų. Galbūt atrodau rimta, o gal atvirkščiai? Žinai, kad ir kokia aš atrodyčiau, esu be kaukės ir neturiu jokio dirbtinai sukurto įvaizdžio. Tiesiog pavargčiau nuo to, nes visą laiką turėčiau galvoti ką pasakyti ir ko nesakyti. Na, o įvairių projektų metų tenka pabūti viskuo, bet tie personažai lieka tik ekrane.

Ar Tau svarbi kitų nuomonė?

Svarbi man autoritetingų žmonių nuomonė, pavyzdžiui: mano mamos (gyvenime) ar mano prodiuserio (darbe). Tačiau svarbiausia nuomonė - tai yra mano pačios. Visuomet išklausau kitų nuomones, tačiau sprendimus priemu aš pati.

O kokia Tu esi su šeima, mylimuoju, artimais draugais?

Esu nuotaikos žmogus: vieną dieną galiu būti labai uždara, o kitą – plepėti be perstojo. Be abejonės, esu kompanijos žmogus, bet kai man bloga nuotaika, būnu kandi ir nemėgstu šnekėti. Pastebėjau, kad žmonės dažnai sugeba atskirti tik keletą emocijų, jie sako: ko tokia liūdna arba, ko tokia pikta? O aš, viso labo, tik svajoju ar mąstau... Tačiau, kad ir kokia bjauri bebūčiau, visada stengiuosi būti gera ir teisinga. Tikiu intuicija, pasąmonės dalykais. Esu įsitikinusi, kad viskas grįžta bumerangu. Toks buvo mano tėvų auklėjimas. Žinau, kad turiu elgtis teisingai, niekam nekenkti.

Kokia yra Ugnės Skonsmanaitės kasdienybė?

Ji beveik lygiai tokia pati kaip ir kitų mano amžiaus merginų: kartais labai tamsi ir niūri kaip rudeninis oras, o kartais labai spalvinga. Sunku atpasakoti savo dieną, nes mano gyvenime rutinai nėra vietos, viskas nuolatos keičiasi. Beje, pastebėjau, kad Lietuvoje vyrauja tokios bangos: arba vyksta labai daug visko, arba būna taip, kad vakarus leidžiu namuose ir žiūriu filmus. Bet tai jokiais būdais manęs neliūdina. Šiuo metu savaitgaliais aš mieliau pasilieku namuose, viena su savimi. Galbūt dabar toks periodas... Iš kitos pusės, mano toks gyvenimo būdas, kad man jau nebesvarbu, ar tai šeštadienis, ar pirmadienis.

Ugne, ar tiki prietarais?

Prietarais netikiu, bet tikiu minties galia ir tuo, kad mintys realizuojasi. Net neabejoju, kad minties magnetizmas iš tiesų egzistuoja ir tai nėra jokia magija, jokie paranormalūs reiškiniai, tiesiog mintyse kažką labai intensyviai modeliuojant ir kuriant yra pasamoniškai einama link to. Sudėlioji įvykius tokia eiga, kad jie ir priveda prie tikslo. Tik reikia labai daug dirbti su tuo ir galvoti apie tai.

Kaip įsivaizduoji rojų?

Geroms mergaitėms - dangus, blogoms – viskas. Juokauju. Tiesą sakant, tai yra neišsenkanti tema. Nežinau koks tas rojus, kiekvienas turi savo rojų. Geriausia, kad kiekvienas jį susikurtume čia, kur esame šiuo metu. Mano rojuje visi sveiki, visiems viskas gerai, geras oras, nuotaika puiki. O jei kalbant apie realesnius dalykus, tai aš ir „Depeche Mode“ koncerte jaučiausi kaip tikrame rojuje. I’m so blessed.

Su kokiu žmogumi norėtumei pasivaikščioti ir ko jo paklaustum?

Dave Gahan iš „Depešų“. Nieko neklausčiau, tiesiog norėčiau pabūti šalia. O iš tikrųjų, tai tikriausiai pasirinkčiau kitą pašnekovą, bet Dave'as yra pirmasis, kuris šauna į galvą šią akimirką.

Trys svajonės prieš pakratant kojas?

Aš nepakratysiu kojų, aš nemirtinga kaip Ali G.

___________________________________________________

Trumpieji klausimai

Daina?
„Depeche Mode“ In your room
Filmas?
Buffalo '66
Spalva?
Juoda ir balta
Emocija?
Tikra
Miestas?
Niujorkas
Kvepalai?
Trys muškietininkai - L'Artisan Parfumeur „Mûre et Musc”, Frederic Malle „Musc Ravageur” ir Tom Ford „Black Orchid”

Patiekalas?
Į lovą
Guilty pleasure?
Nieko sau nedraudžiu. A! Neseniai peržiūrėjau visus keturis sezonus Ally McBeal. Tie serialai - velnio išmįslas.
Credo?
Carpe diem
Stiliaus detalė, geriausiai atspindinti Ugnę?
Juodi nagai
Knyga?
Pirmenybę teikiu senajai klasikinei literatūrai
Citata?
A dress makes no sense unless it inspires men to take it off of you

Geriausias komplimentas?
Iš mylimo žmogaus
Triukšmingas didmiestis ar rami dykuma?
Fiziškai nelabai galiu „pernešti“ karštį, tai šiuo atveju renkuosi didmiestį. Bet jei kalbėti rimčiau, tai šiuo metu norėčiau šiek tiek ramybės, nes dabar yra labai įtemptas laikas...
Muzikinis atradimas?
„Goldroom“
Kad žydėtų gėlės, joms reikia vandens, o ko reikia, kad Ugnė žydėtų?
Meilės...
O ar Ugnė žydi dabar?
Žydi.