
Aušrytė Žilovaitė
Gruodis. Lauke vėsu kaip niekad. Susitinku su jaunosios kartos interjero dizaineriu Justinu Stankevičium. Rankose didelis puodelis karštos arbatos ir jaukus pokalbis apie paprastus dalykus: požiūrius, dizainą ir žinoma... Kalėdas.
..tikriausiai todėl, kad nieko kito gyvenime nenorėjau veikti. Turbūt skamba keistai ir gal kiek kraštutiniškai, bet tai - šventa tiesa.. Vėliau pomėgis virto į gyvenimo būdą ir pražydo dauguma kūrybos spalvų. Dabar neapsiriboju vien interjeru.
..hmm sunkoka pateikt kompetetingą nuomonę šiuo klausimu. Kaunas garsėja autoritetingais architektais, o jie savo ruožtu garsina Lietuvą pasaulyje. Tai yra labai gerai, džiugu, kai tauta turi kuo didžiuotis, net jeigu tai - ne tik krepšinis. (Juokiasi)
Norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja drąsių interjerų, už jų stovi drąsūs užsakovai ir kūrybingi specialistai.
Deja, tokių interjerų ir užsakovų sutikti tenka ne taip dažnai kaip norėtųsi... (šypsosi)
Manau, yra tik vienas būdas – užversti pasaulį geru dizainu. O be to, kam kariauti, geriau gyventi draugiškai.
Mano manymu, situacija Lietuvoje tiek perspektyvos, tiek konkurencijos aspektu - labai sveika. Tai reiškia, kad viskas vystosi natūraliai, palaipsniui, gal kiek lėtokai. Bet kiek gi galima bėgti, kartais pravartu sustoti ir pamatyti kažką paprasto, bet labai stebuklingo...
Konkurencija stipriau jaučiama tik tarp „senųjų kalvių“ ir naujai iškeptų, vis dar kovojančių už savo vardą, specialistų.
1. kūrybingumas
2. profesionalumas
3. kompetencija
4. ambicija
5. tonas (politiškumas)
6. charizma
7. nuojauta
Interjere visą laiką yra dvi matymo pozicijos: specialisto ir užsakovo. Dizainerio darbas nėra lengvas ir paprastas, kaip atrodo daugumai. Ir kuriant ir realizuojant, atsiranda daugybė niuansų kuriuos reikia išspręsti iki smulkmenų. Užsakovas pageidauja, o dizaineris ieško geriausio sprendimo varianto, neretai nuomonės išsiskiria - tai natūralu. Tokiais atvejais, užsakovui norėtųsi palinkėti supratimo, o kolegoms kantrybės.
Modernumas, stilius, funkcija, multifunkcija, techno, OBA!
(Ilgai galvoja) ..iš karto, NE. Kekvienas projekas – išsūkis. Tik vėliau faktoriai parodo viską iš esmės.
Pirmiausia - gamtoje, ETNO kultūroje, istorijoje, kelionėse, kasdieniame gyvenime.
Originalumą.
Šiuo metu - kuriu. (juokiasi) ...kaip ir dižiąją dalį savo gyvenimo.
Projektuoju interjerus, kuriu baldus. Fotografuoju. Stengiuosi dalyvauti su kūryba susijusiuose projektuose, renginiuose, seminaruose. Gyvenimas nestovi vietoj.
Sukurti, kad jausčiaus padaręs viską?.. niekad apie tai nesusimasčiau..
Hmm.. jaučiuos užkluptas - negaliu atsakyt. (Kaltai šypsosi).
Dėmesys, pagal asmenybę, manau, turėtų būti kreipiamas i viską. Labiausiai į svetainės zoną, židinį.
Po to į elfų kambario funcinį sprendimą - kaip žinia, jų senelis turi labai daug, o vietą šiais laikais taupo visi (juokiasi).
Tiesą sakant, nesu labai sužavėtas kojinėmis ir panašiais vakarietiškais švenčių atributais. Tikriausiai nuskambės senamadiškai, bet dovanas mėgstu rasti po egle, arba gauti tiesiai is senelio šalcio rankų, kurį pačiam ne kartą teko vaidinti šeimos vaikams (paslaptingai šypsosi).
Mano nuomone, esmė ne daiktuose, o tai, kad žmogus galvoja apie artimą - tai ir yra dovana.
Artimiesiems dovanoju stilingas ir praktiškas dovanas.
Žinoma, kad turi. Tai klasikinės kalėdinės spalvos ir formos: eglės žalia, CocaCola raudona, eglės kontūro atributika, Kalėdų seneliai, kur tik pažvelgsi, net, jau tikriausiai 10 metų per visus prekybcentrių garsiakalbius ir šalies radijas skambanti George Michael daina „Last Christmas“.
Esu prieš medžių kirtimą, todėl žmonėms siūlyčiau dirbtinę. Agitacija neužsimsiu, nes ir pastaroji man nėra prie širdies - namus puošiu popierinėm snaigėm. Dar vaikystėj mama išmokė jas karpyti. Tai daryt labai mėgstu, nes, kaip ir gamtoj, karpant niekada nesigauna tokia pat snaigė...

