Vis dažniau ir dažniau išgirstu, kad neliko žmonėms gyvenimo džiaugsmo arba jis išbyrėjo kartu su paskutiniais centais pro praplyšusias nuskalbtų džinsų kišenes. Blogiausia, kad ir aš jaučiuosi panašiai.
Dažnai pagaunu save mintyse besiskundžiančią įvairiais dalykais: tai man atsibodo tas baras, į kurį einame penktadieniais, tai man įgriso mano plaukų spalva, muzika, kurią anksčiau dievinau, dabar užkniso juodai, o didmiestis, kuriame gyvenu, jau seniai atrodo menkas ir nuobodus. O dar prieš keturis metus viskas atrodė kitaip...
Tada ir mąstau: kur dingo mano jaunatviškas entuziazmas išbandyti, užuosti, patirti, susitikti, paragauti, rizikuoti, daryti net ir tada, jei dėl to gailėsiesi visą savo gyvenimą? Kur Tu, mano jaunatviškas naivume?
Nejau mes persisotinom visais gyvenimo teikiamais malonumais? Tikriausiai. O juk alkis gyvenimui būtent ir yra tas bičas, kuris sugeba spirti į užpakalį taip, kad nesidairydamas į šalis skrieji bemaž šviesos greičiu. O tada jau jokios kliūtys nebaisios ir jokios kitų nuomonės nesulaikys.
Sėdžiu ir galvoju, kaip susigrąžinti gyvenimo alkį... nejau badausi? Ne, tai ne išeitis. Geriau pabandysiu surašyti bent kelias akimirkas, kuriomis aš jaučiuosi laiminga. Taigi:
Man visuomet patinka važiuoti automobiliu naktį (ne vairuoti, nes taip niekad ir neįsigyju vairuotojo pažymėjimo), kai už lango spengiančiai tamsu ir žybsi tik langų, reklamų ir elektros stulpų šviesos. Važiuoti dideliu dideliu greičiu ir klausytis garsios garsios muzikos. Tokią akimirką aš bandau pajausti kaip nuo greičio naujam gyvenimui atgimsta ir lyg skalbimo mašinoje sukasi mano kepenys, skrandis, žarnos, o širdis tuksi pagal muzikos ritmą, lyg būtų koks mušamasis instrumentas, įrašytas besisukančioje plokštelėje. Tokiu momentu aš jaučiuosi laiminga.
Pamenu, kai buvau maža, kokių keturių metukų, gyvenome prie pat Kauno Laisvės Alėjos. Vasarą, kai naktys būdavo šiltos, miegodavau prie atviro lango, o pro jį sklisdavo važiuojančių troleibusų garsas. Dievinau tą keistą, lyg iš magnetofono sklindančos sutraukiotos kasetės, garsą, kurį skleisdavo tie galingi troleibusai – tada man jie buvo panašūs į šaldytuvus ant ratų. Kai neseniai buvau grįžus namo atostogų, vaikščiojant vėlai vakare po miestą, išgirdau važiuojantį troleibusą – visi prisiminai sugrįžo. Tą akimirką aš jaučiausi laiminga.
Aš negaliu gyventi be kavos su pienu. Tikriausiai, jei ne kava, aš neprisiversčiau atsikelti iš lovos anksti rytais. Tik ji man padeda tai padaryti. O svarbiausia, kiek džiaugsmo ji man suteikia! Kavos gėrimas – tai lyg mažytis mano dienos ritualas, bent kelioms valandėlėms suteikiantis mano sielai sparnus!
Dar man patinka žiūrėti į žmones ir bandyti sumąstyti į kokius mano pažįstamus jie panašūs. Keistas pomėgis, net pati nežinau kodėl jis man taip patinka. Nors kita vertus, žinau ir dar vieną žmogų, kuris tai daro. Nors nesu tikra, ar jam tai patinka, ar jis tai daro pasamoniškai. Juokingiausia buvo, kai vieną vakarą per televizorių žiūrėjom vieną populiarią laidą, kurią vedė Vytautas Šapranauskas. O tas mano draugas nė iš šio nė iš to ir sako: o tau “Šapras” nepanašus į mano močiutę? Ir iš tiesų, jis be galo panašus į jo močiutę. Tada daug juokėmės...
Jei galėčiau pasirinkti garsą, kurio turėčiau klausytis amžinai, tai būtų saksofonas. Sunku pasakyti kaip tada jaučiuosi ir kokios emocijos užlieja mano širdį. Bet jei beklausant užmerkiu akis, iš kart įsivaizduoju prabangų aukštos klasės restoraną, blizgančiomis suknelėmis vilkinčias moteris ir aukštus frakuotus vyrus. Ant staliukų, padengtų baltomis staltiesėmis, smilksta ilgos žvakės, o restoranui, skendint saksofono muzikoje, girdisi susijaudinę žmonių balsai. Vieni jų dalinasi kelionių įspūdžiais, kiti, nenorėdami pasirodyti nemandagūs, juokiasi iš kokio lėkšto anekdoto, kurį papasakojo stalelio kaimynas, sėdintis iš dešinės. Žiūrėk, prie kito staliuko mezgasi nauja pažintis, kurią išduoda nedrąsūs, bet daug ką pasakantys žvilgsniai, skruostų nuraudimas ir netikėti rankų prisilietimai...
Ir, žinoma, jaučiuosi laiminga tada, kai rašau. Ir dar laimingesnė, kai Jūs tai skaitote. Žinote, net nedvejoju, kad daugelis galvoja: et, kas ta mada! Ką jau čia apie ją gali rašyti... žiemą – kailiniai, vasarą – maudymosi kostiumėlis ir jokių čia rašliavų nereikia. Tačiau man patinka analizuoti dizainerių pristatytas kolekcijas, man patinka aprašinėti mados genijų biografijas, man patinka į madą žiūrėti kitu kampu. Man svarbu ją analizuoti. Ir žinote, aš visai nemanau, kad mada tik paprasčiausi skudurėliai. Mano mada – tai meno rūšis. Mada – tai gyvenimo aktualijų, istorinių įvykių, mūsų emocijų veidrodis. Ir aš kalbu ne apie tą madą, kuri ateina ir išeina ir jos lyg nebūta. Ne, aš kalbu apie patį mados fenomeną, apie tą madą, kuri mums padeda atskirti šiandieną nuo rytojaus.
Man patinka... o gal jau užtenka vardinti? Juk sąrašas galėtų tęstis ir tęstis...
Ar dabar matote, kiek visgi nedaug reikia, kad jaustumėmės laimingi? Viskas, ko reikia, tai skirti kelias minutes sau, kad galėtumėte pagalvoti, kas mums iš tiesų patinka ir kokiomis akimirkomis mes jaučiamės laimingi. Juk ne veltui dietologai sako, jog valgyti reikia tik tai, kas iš ties patinka ir tik mažomis porcijomis - kad pavalgius dar jaustųsi alkis.
P.S. Būtų smagu, jei ir Jūs pasidalintumėte kada Jūs jaučiatės laimingi. Galbūt taip mes atrasime dalykus, kurie kažkada mums teikė džiaugsmo, o dabar liko užmiršti. Na, galime pradėti nuo to, jog Gilui iš filmo Midnight in Paris patiko Paryžius lyjant...
Visos fotografijos yra talentingo prancūzų fotografo Bruno Dayano. Beje, jas žiūrėdama, aš jaučiuosi laiminga.
Straipsnio komentarai:
2012 Sausio 12 d.
Gintarė
Nuostabus straipsnis, nepakartojamai gražios fotografijos...
Skaitant "Kai nebejauti alkio gyvenimui" temą tikrai pasijaučiau geriau. Malonu sužinoti, kad daugiau žmonių jaučiasi taip pat kaip ir aš...
Man patinka skaityti įkvepiančius straipsnius, įdomias istorijas, patinka sėdėti pavėsinėje kai lyja lietus, gerti kavą ir skaityti įdomią knygą, stebėti kaip keičiasi gamta, klausytis stipraus vėjo ir tuo metu būti lauke, justi vėjo galią... sąrašas begalinis, tačiau labai džiaugiuosi, kad jį prisiminiau, jau seniai nesijaučiau taip maloniai...
Labai ačiū už tokį atvirumą ir tikiuosi sulaukti vis daugiau panašių temų.
2012 Sausio 12 d.
!
O man patinka klausytis bliuzo. Patinka įsivaizduoti, jog gyvenu 60aisias. Patinka po egzamino soooočiai pavalgyti. O labiausiai patinka svajoti!
2012 Sausio 12 d.
Greta
prisidėsiu prie kavos mėgėjų :) man patinka žiemos vakarais sėdėti Kauno senamiesčio kavinukėje ir nužiūrinėti praeivius, mįslingai šypsotis žavingiems vaikinams ir vėliau, išėjus į šaltį, kaukšėti grindiniu ir pro petį stebėti, kaip tie patys žavingi vaikinai nužiūri praeinant :))
2012 Sausio 12 d.
Doville
Yra zmones realistai, yra tie, kuriuos gyvenime veda svajones. Atsargiai - iki prarajos tarp siu dvieju - vienas zingsnis! Realistai pyksta ar net gaili svajokliu, o pastarieji jaucia gailesti tiems, kurie mato tik juoda-balta. Bet visi jie vienodai reikalingi gyvenimui.
Viena is daugeliu mano mazyciu svenciu (salia straipsnio autores minetos rytines kavos), neseniai atrastas juododo sokolado triufeliu gaminimas, paslapcia imaisant i juos siek tiek raudonosios paprikos, ir paskui stebint valganciuju veido israiskas... visada sumisusiai laimingas!:)
2012 Sausio 12 d.
laima
šaunus straipsnis, labai patiko. Ir aš pagaunu save gyvenimo alkio nebuvimo būsenoje... Ačiū, kad priminėte, jog tokie maži dalykėliai kaip kava, gali pūstelėti laimės gūsį į pilką kasdienybę.
2012 Sausio 13 d.
Neringa
Labai gražus straipsnis. Išties aš ir dažnai pasijuntu apsupta monotonijos ir norisi pakeisti vietą, net žmones supančius mane aplinkui, norisi pakeisti ir save.
Tačiau ne viskas taip paprasta, viskas eina po truputį ir man taip patinka save užtikti besidžiaugiančią smulkmenomis, į kurias turbūt kai kurie žmonės nekreipia dėmesio.
Kaip bebūtų gaila, pastebėjau, kad senesni žmonės dažnai praranda smalsumą ar nepastebi malonių smulkmenų... Labai norėčiau tas akimirkas išlaikyti ilgėliau.
Taigi pradėsiu nuo to, ką man priminė šis komentaro rašymas: nors tai užima laiką ir ko gero daug kas to nedaro, aš mėgstu skaityti komentarus - po video įrašais, po straipsniais, dainomis, skaityti kitų žmonių nuomones ir įvertinimus.
O šiaip man patinka stebėti metų laikus, jų kaitą. Man patinka pavasaris, kai nejučiomis nusivelki paltą; patinka pro kambario langą naktimis jį atsidarius stebėti tuščią gatvę ir užgesusias šviesas namų languose, ypač jei tai vėsus vakaras, kai lyja ar lėtai sninga ir tada įsiklausau į kiekvieno lašelio kapsėjimą į balas; o žiemą, atrodo, net girdžiu snaigių kritimą į pusnis.
Man patinka ta vėsuma. Patinka atsidarius langą klausytis lietaus, vasarą varlių , svirplių ar lakštingalų skleidžiamų garsų; patinka stebėti žaibus ir klausytis griaustinio... ypač vasarą, kai būna karšta ir artėja juodi debesys, būna taip tylu prieš audrą... aš tai dievinu!!!
Man patinka jūra, ypač kai ji būna pašėlusi ir griausminga; kaskart nuvažiavus prie jūros jaučiuosi kaip vaikas pamatęs ją pirmą kartą.
Patinka naktį stebėti žvaigždes, patinka vėlai eiti miegoti, gal net paryčiais ir jau matyti kylančią saulę.
Patinka bėgioti klausantis "Berniukas dryžuota pižama" garso takelių, ypač jei bėgioju miške ir esu viena, tada jaučiuosi kaip filme.
Dar aš mėgstu važiuojant troleibusu ar autobusu stebėti kitus žmones, klausyti, apie ką jie šneka. Man patinka matyti žmones įsijautusius į savo darbą ir matyti, kad jie jį dievina, kad jiems tai patinka ir jie atsiduoda tam darbui visa širdimi. Ypač tai pastebima tarp artistų.
Jei sėdžiu kavinėje ar kitoje viešoje vietoje taip pat mėgstu stebėti žmones, jei matau besikalbančius žmones, kartais galvoju, kuriu dialogus, apie ką jie galėtų kalbėti.
Man patinka rytai, kai žinau, kad niekur nereikia skubėti ir galiu ramiai su šlepėtėm nueiti į kiemą patikrinti pašto. Labai džiaugiuosi gavusi tikrą laišką ir man pačiai patinka tokius rašyti.
DŽiaugiuosi vasarą galėdama vaikščioti sode ir rinkti pasitaikiusias uogas ir iškart jas ragauti arba rudenį pasiimti nukritusį obuolį ir jo atsikasti. Jis būna toks šviežias ir natūralus!
Dar man patinka, kai esu viena namuose ir garsiai garsiai dainuoju įsivaizduodama, jog esu populiari dainininkė. Kartais man patinka tiesiog klausantis dainos, įsivaizduoti, kad ten dainuoju aš ir stoviu kokioje didingoje scenoje.
Aš mėgstu fotografuoti. Ypač makrofotografija. Mėgstu užfiksuoti smulkius dalykus, objektyvu juos pritraukti labiau nei sugeba akis.
Man patinka Kūčių vakaras, ypač jei sninga. Tiesiog su šeima turim labai gilias šios šventės tradicijas ir jų laikomės. Ta diena man tokia ypatinga, skubam, ruošiamės, tvarkomės, o vakare einam į pirtį, vakarieniaujam, važiuojam į bažnyčią. Aš Kūčių laukiu net labiau nei Kalėdų, man tas vakaras atrodo toks paslaptingas ir gražus.
Čia dar labai mažai dalykų, kuriuos aš paminėjau, turbūt per daug jų yra, pamaniau, kad nieks neskaitys mano tokio ilgo komentaro; todėl tik noriu padėkoti autorei, kuri priminė mums, kad yra mažų dalykų, kuriais verta ir smagu džiaugtis.
2012 Sausio 13 d.
Nijole
Puiku!!! Perskaiciau ir apsidziaugiau. Gyventi "cia ir dabar" labai sudetinga - tai nors dziaukimes akimirkomis. Tikrai moki rasyti taip, kad viska matytum, uzuostum ir jaustum. Saunuole!!!
2012 Sausio 13 d.
Jūsų vardas
o man patinkavaikscioti ir klaidzioti po Romos gatves nakti, matyti visus monumentus be turistu, ir tada veliau apie 6 ryto matyti kaip prabunda visas miestas, ir grizti namo ir griuti i i lova ir saldziai miegoti........
2012 Sausio 14 d.
Simona
...Galvojau tik mane vieną ankstyvais rytais iš lovos išverčia mintis apie kavą su pienu ir trupučiu cinamono:))) Smagu rasti bendraminčių!
2012 Sausio 15 d.
Rūta
Nuostabus straipsnis.Sukelia tikrai daug prisiminimų, galbūt net save kai kur matau.
Jaučiuosi laiminga rašydama straipsnius, apsipirkinėdama, dairydamasi į kitus žmones, ir juos taip pat lygindama su pažįstamais!Taip pat jaučiuosi laiminga, nes mano šeimai viskas gerai.
Juk gyvenime daug yra dalykų dėl kurių galime jaustis laimingi.
2012 Sausio 15 d.
Ingrida
O man labai daug kas patinka... galbut labiausiai bendrauti, klausytis kitu, atiduoti dalele saves. dar labai patiko vaidinti, nors teko tik mokykloje..bet tas pojutis, kai draugais,seima atsistoje plojo ir po spektaklio prieme gyre ir pasakojo, kaip puikiai vaidinau,kad tureciau stoti i aktorini, visai tai uzpilde mane tokiais jausmais, kokiais iki tol nebuvau patyrusi. zinau, dar jauna, mazai patyryusi, bet iki siol negaleciau to sulyginti su emocijomsi sokant gyvai muzikai,nors sokis-viena didziausiu mano aistru...bet taip ir neistojau i aktorini. bet vis tik ziurint filmus, kopijuoju juos atkartodama ar parodijuojama aktorius. kartais atrodo isijauciu labiau nei musu Lietuvos aktoriai ir galeciau suvaidinti geria
man taip pat patinka klausytis vejo, lietaus, vaziuotiu nakti zybsint sviesom ar diena,grojant garsiai muzikai, patinka nupirkti ka nors sesei ir jai padovanoti bet kada, arba nustebinti drauges mazom smulkmenom, patinka svajoti, stebeti pravaziauojancias masinas, skubancius zmones, besikeiciancius medzius, geles, gamta, dangu... patinka, detales, akimirkos, negirdeti komplimentai ir neikainojamas laikas su seima ir draugais - matydama juos, bendraudama su jais, stebedama juos ir budama kartu su jais - jauciuosi laiminga.
bet kalbant apie kava- karsta, kvapni su pienu, balkone, pirmam aukste, o kai geras oras- dar ir cigarete... lengvutis chalatelis, minksta koju oda, gaivus oras, primerktos akys su palaima sypsenoje megaujuosi rytu. nauja diena. as vel laiminga.
laiminga tureciau jaustis kasdien,nes turiu tikrai labai daug,daug daugiau nei kiti. sveikas kojas,akis,rankas,ausis,nosi, organus...seima,draugus,darba, moksla..truksta tik vieno - meiles ir pasitikejimo savimi.
kaip jus?
2012 Sausio 24 d.
Dalia
ačiū, kad rašote.linkiu kūrybinės nuotaikos...
2012 Balandžio 05 d.
Herve Leger
http://www.hervelegercenter.com
In which would you locate low cost deals produced for Delias?You can research like a carry out result of the quantity of several a variety of on the net language methods of which report vouchers meant for numerous electronic stores Herve Leger Spaghetti-Strap Bandage Dress, Pale Peach. hold on human brain which typically the majority of those electronic stores is found out as well as a native purchasing shopping center likewise Karen Millen Modern shift dress.
Agnė Skripkinaitė
Bruno Dayan 
FMAG @ FACEBOOK
|
SVETAINĖS ŽEMĖLAPIS
|
KŪRYBINĖ GRUPĖ
|
REKLAMA
|
AUTORINĖS TEISĖS