Kailinių kultas: prabangos siekis ar iliuzija?

Pastaraisiais metais aktyvistų už gyvūnų teises rengiamus drastiškus protestus bei kampanijas prieš kailinių gamintojus, ir, žinoma, pirkėjus, būtų galima palyginti kone su raganų medžiokle viduramžiais. Užtenka prisiminti vien kokio viešo teismo susilaukė tokios kailinius mėgstančios žvaigždutės kaip Olsen dvynės ar netgi amerikietiškos mados biblijos redaktorė Anna Wintour (taip, kalbu apie tą garsųjį plakatą...)Nors ir skalambyta apie smukusį kailinių populiariumą, lemiamas smūgis taip ir nebuvo suduotas. Kritikuojamus natūralius kailius pakeitė... dirbtiniai (ang. faux fur). Tikriausiai joks kitas tiek kritikos strėlių sulaukęs objektas nebūtų sugebėjęs išsaugoti savo tendencinės svarbos – tad kur slypi kailių kulto paslaptis?

Kailiniai – nepakeičiamas prabangos simbolis?

Ko gero, sutiksite, kad stilius yra vienas iš puikiausių socialinio statuso atspindžių. Žinoma, yra ne vienas ir ne du apie prabangų gyvenimo būdą sufleruojančių garderobo detalių, tačiau jeigu reikėtų išrinkti pačius įtikinamiausius, vyrams tai būtų kokybiškas laikrodis, o moterims... Taip, teisingai atspėjote – kailiniai. Na taip, kailiniuotos poniutės (dažniausiai – įsikibusios į turtingo vyro parankę) vaizdelis ne visuomet kelia teigiamas asociacijas. Tačiau klystate, jeigu manote, jog kailiniai visuomet buvo laikomi prabangos etalonu.

Kailis visuomet buvo ir bus viena iš svarbiausių mados ir drabužių istorijos figūrų – jis ne tik atlikdavo gyvybiškai svarbią funkciją padėdamas žmonėms išgyventi nepakeliamus žiemos speigus, tačiau ir yra apibrėžiamas kaip viena iš seniausių drabužio formų. Vieni iš pirmųjų, pradėjusių nešioti kailinius kaip privilegijuotųjų sluoksniui priskirtiną drabužį, buvo monarchai. Dabar tikriausiai aišku, iš kur šio karališkumo idėją pasiskolino ir Holivudo žvaigždės.

Būtent dėl tokių asociacijų nesąmoningai suprantame kailinius kaip pavydėtinai gero ir viskuo aprūpinto gyvenimo ženklą – nesvarbu, jog daugelis mūsų net nėra žingsniavę tuo galvą apsukančiu raudonu kilimu ar išvis kuo nors susiję su elitu. Kailiniai siunčia ženklą, jog turi galimybę, ir žinoma, - pakankamai pinigų tam, kad pirktum mažai kam prieinamas prabangos prekes. Taip, iš dalies tai yra tik iliuzija, tačiau kokia galinga ir įtaigi!

Išpopuliarėjusi imitacija – dirbtinis kailis

Vis garsiau pradėjus šnekėti apie kailiams žudomų gyvūnų kiekį ir daromą žalą gamtai, kailinių pirkimo ir gaminimo procesą imta traktuoti kaip moralės, sąžinės nuodėmę. Be abejo, nors mados pasaulyje buvo ir tebėra nemažai tam prieštaraujančių, reikia sutikti, jog šie teiginiai šiek tiek paveikė kailinių tendencijas. Kad būtų išvengta tiesioginių kritikos strėlių, imta ieškoti pakaitalo. Juo tapo ir puikiai dabartinėje madoje pritapo dirbtinis kailis.

Dirbtinis kailis tapo vienu iš pastarųjų sezonų favoritu – dizaineriai turi savo rankose galimybę ir toliau kurti glamūrinį įvaizdį, tačiau nesulaukiant jokių neigiamų pasėkmių. Kitaip tariant – ir vilkas sotus, ir avelės sveikos. Kaip šmaikščiai pajuokavo vienos iš mados svetainių apžvalgininkų, dizaineriai griebiasi tokių gudrybių, kurios „grynus kailinius priverčia atrodyti šiek tiek dirbtinais, o netikrus – tikrais“. Tačiau tai verčia susimąstyti – ar nesame pernelyg sureikšminę šio reiškinio, jeigu sutinkame imitaciją priimti kaip tikrą daiktą ir netgi tuo mėgaujamės?

Tendencijų gniaužtuose: ateities prognozės

Dirbtinumo tendenciją vertėtų sieti su nauja kryptimi – keičiamu kailinių įvaizdžiu. Su šia mintimi sutinka ir patys dizaineriai, ne pirmus metus įrodinėjantys šio drabužio universalumą. Kailiniai pastaraisiais sezonais nebėra įsivaizduojami kaip konkretūs tamsios spalvos viršutiniai drabužiai, kokius esame įpratę matyti. Vartotojų poreikis paskatino dizainerius mąstyti originaliau ir novatoriškiau – dabartiniai kailiai mirga vaivorykštiniu spektru ir yra puikiai derinami prie roplių ar plėšriųjų gyvūnų odos, nors ilgą laiką manėme, jog toks derinys yra neįmanomas ar net neskoningas.

Verta atkreipti dėmesį tai, jog kailiniai tampa puikiu įrankiu norint sukurti konkrečiu įvaizdžiu paremtą kolekciją – pavyzdžiui, šio rudens/žiemos Gucci kolekcijoje triumfavo daugiasluoksniškumas, tamsūs ir sodrūs atspalviai, audinių įvairovė ir tikrosios ledi įvaizdis, tikrai netrūko spalvotų kailių ir kailinių akcentų.

Gucci. Evelinos Baniulytės iliustracija

Svarbu ir tai, jog tiek ant podiumų labiau vyrauja net ne pats kailinis drabužis, o jo elementai: apykaklės, rankovės, batai, aksesuarai (rankinės su dirželiais ar patys diržai) iš kailio. Kailinius akcentus pamėgo ir gatvės mados atstovai bei tinklaraštininkai.

Ateityje turėtų dar labiau išsiplėtoti kailinių motyvų tendencija – žinoma, patys kailiniai niekada nepasitrauks nuo garbės pjedestalo, tačiau vartotojiškai mados visuomenei, trokštančiai lengvai sukuriamo prabangos įspūdžio, užtenka ir keletos detalių. Galų gale, nebūtina sieti kailius būtent su minėtu prašmatnumu – jie yra puikiai inkorporuojami į bohemiškus arba indie įvaizdžius atitinkančius ansamblius. Dar kartą pasikartosiu, jog daugeliui mados elementų vienintelis būdas išlikti – tai būti universaliems. Kaip kailinių savitumą suvoksite ir panaudosite Jūs – tai jau asmeninė dilema.

Nuotraukos: vogue, leblogdebetty, fashiongonerogue, jakandjil