
Agnė Skripkinaitė
Rodos, dar visai neseniai Lietuvos muzikinėje padangėje švietė tokios žvaigždės kaip “Antis” ir “Hiperbolė”, “Fojė” ir “Naktinės Personos”, o dabar vietą po saule užima švelniabalsė indie muzikos žanro atstovė - dainininkė Alina Orlova. Ši charizmatiška, šiek tiek valiūkiškai atrodanti mergina per gana trumpą jos karjeros laikotarpį spėjo užkariauti ne tik Lietuvos melomanų širdis, bet ir stipriai įsirėžė į gerbėjų paširdžius, klausančių jos melancholiškų dainų skirtinguose Europos kampeliuose.



Alina neseniai grįžo iš Prancūzijos, kurioje praleido bene mėnesį. Nors kaip pati sako, kad šio laikotarpio neužteko pažinti šios šalies kultūrą bei jos gyventojus, rubrika „Moterys“ pabandė išpešti bent dalelę įspūdžių, parsivežtų iš šalies, kuri dažnai tituluojama Pasaulio Mados Sostine.
Alina mieliau kalba apie muziką ir jos kūrybinį procesą, tačiau, kaip išaiškėjo interviu metu, stilius bei mada jai taip pat nesvetimi. „Muzika, kaip ir mano dėvimi drabužiai - mano emocijos”. Taigi, emocingai ir nuoširdžiai - apie muziką, stilių ir moteris.
Neseniai grįžai iš Prancūzijos. Kokias emocijas parsivežei?
Ten praleistas laikas man tikrai patiko. Visą mėnesį grojau skirtingose Prancūzijos dalyse, tačiau labiausiai įsiminė pietinė šios šalies dalis - Marselis bei aplinkiniai miestukai. Kelionė buvo labai intensyvi, daug koncertų. Dėl šios priežasties nepavyko iki galo įsijausti į šią šalį. Tačiau maistas, be abejonės, puikus. Dabar laukia ilgos atostogos sausį, kurių man labai reikia.
Alina, kas tau yra Prancūzija?
Kaip jau minėjau, skanus maistas. Dar - daug vyno. Žmonės pasirodė labai kalbūs, laisvi ir šiek tiek patenkinti savimi. Nors per koncertus jie ir nesuprasdavo dainų žodžių, bet būdavo įsijautę ir emocionalūs. Na, o Paryžius - didelis miestas, ten daug visokiausio “vyksmo”, ypač gausu meno įvykių, kas visada džiugina.

Pakalbėkime apie prancūzaičių ir Prancūzijos džentelmenų stilių. Ar galėtum jį apibūdinti keliais žodžiais?
Moterų tarpe vyrauja laisvoji elegancija. Jos dėvi daug juodos spalvos drabužių. Visos detalės labai apgalvotos. Vyrai man asocijuojasi su dryžuotais šalikėliais.
Ne paslaptis, jog scenos žmonės turi atrodyti nepriekaištingai. Ar kreipiesi į stilistus?
Pastaruoju metu ne.


Muzika ir stilius - du „kompanionai“, dažnai scenoje papildantys vienas kitą. Art tau svarbi harmonija tarp muzikos ir įvaizdžio?
Visada svarbu kaip jautiesi apsirengusi vieną ar kitą drabužį. Nors tiesiogiai nesieju įvaizdžio su muzika, tačiau muzika, kaip ir drabužiai, kuriuos aš dėviu - mano emocijos. Taip jie ir susiję. Galbūt mano drabužiai ir papildo tą bendrą vaizdą, tikriausiai žiūrovai tai labiau pastebi…
Tavo vieni muzikos favoritų- David Bowie, Nick Cave, Lou Reed. Ar pati kartais nesusigundai apsivilkti glam-rock drabužėlį ir pianiną iškeisti į elektrinę gitarą?
Su albumu „Mutabor“ pasikeitė ir instrumentinė grupės sudėtis: atsirado gitara, smuiką pakeitė violančelė, kuriam įvairius “triukšmus” ir garsus. Kas bus ateityje dar nežinau, tačiau mano atveju drabužėlis visuomet seka paskui muziką.
Be šių muzikos legendų, kokios muzikos dar klausai?
Cocteau Twins, Sparkelhorse, Kaada, Kudlum, Man Man, Nino Rota, Ezhy I Petruccio.
Tavo muziką pavadinčiau intelektualia. Klausytojai tikriausiai irgi atitinkami?
Pastebiu, kad į koncertus ateina daug vyresnių žmonių. Nors kai buvo koncertas Lofte, Vilniuje, didžiąją dalį publikos sudarė studentai ir šiaip jauni žmonės. Manau, kad priklauso nuo koncerto vietos. Kiekviena vieta turi savo aurą ir auditoriją. Šiaip, publika tikrai supratinga ir maloni. Šviesūs veidai.

Kadangi šis straipsnis bus publikuojamas rubrikoje, kurioje kalbama apie moteris, pabandykime pamiršti Lietuvai gerai žinomą dainininkę Aliną Orlovą ir pakalbėkime apie tave tokią, kokia tu esi gyvenime.
Kokia gimiau, tokia ir esu. Visai normali.
O kaip apibūdintum šiuolaikinę moterį?
Šiuolaikinė moteris, per pastaruosius dešimtmečius gavusi daug teisių ir laisvių, bando su jomis susigyventi ir suderinti tarpusavyje. Ne visą laiką jai sekasi...
Daug keliauji, tad namuose tikriausiai esi retas svečias. Pavadintum save kosmopolite?
Taip, namie iš tiesų būnu retai, nes tenka daug keliauti. Dėl to kartais atrodo, kad juose vis dar neįsigyvenu, neįsikuriu. Dabar visi truputį kosmopolitai. Gal ir aš...
Kas dabar tave pradžiugintų?
Atostogos.

Kalėdos. Švęsi su šeima ar dirbsi kaip daugelis Lietuvos danininkų?
Kaip ir kiekvienas Kalėdas, taip ir šias, švęsiu su šeima.
Gal Kalėdų proga ko nors palinkėsi?
Ramybės ir gražių sapnų.

Kvepalai - Hermes “Jardin apres la mousson”
“Brand’as” - Second Hand
Vintažas - Šantažas
Knyga - T. Capote “Kiti balsai, kiti kambariai”
Filmas - Bela Tar “A Man from London”
Šalis - Lenkija
Patinka - Vilniaus traukinių stotis
Nepatinka - Vilniaus autobusų stotis
Nuotr. Ignas Maldžiūnas, flickr, balsas