Kaunas Jazz 2009. Erdvė ir laikas kvėpuojant improvizacija (I dalis)

Daugiau spalvos, daugiau skirtingų ir charizmatiškų asmenybių, daugiau improvizacijos. Daugiau laisvės ir daugiau džiazo melodijų.

Kaunas Jazz 2009 – jau devynioliktasis festivalis, sava erdve ir garsu pritraukiantis ne tik Kauno gyventojus. Miestas tampa knibždančia ir gyva erdve, kurioje – daug skirtingų ir charizmatiškų asmenybių, melodijų garsų ir improvizacijos, susijungiančių į vieną spalvingą visumą. Kiekvienais metais festivalis nesilaiko griežtų tradicijų ir vienos tradicinės linijos, kaskart tai –  naujas potyris, naujas laikas mėgautis džiazo muzika.
 

Šiandien – pirmoji festivalio Kaunas Jazz 2009, diena.

Neatskiriama jos detalė – varpų džiazo muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atliktas Giedriaus Kuprevičiaus. Tai modernus muzikos lydinys, apimantis netradicinį varpų skambesį ir savas, subtilias ritmines struktūras.
Šiemetinė kompozitoriaus ir atlikėjo staigmena klausytojams – 21 min. trukmės kūrinys karilionui ir įrašui („The beautiful opening blues“), išlaikantis tradicinę 12 taktų bliuzo harmonijos schemą, kas anot, paties G. Kuprevičiaus – gana sunki užduotis. Beje, pavykusi puikiai.
Ne ką mažiau įspūdingesnis koncertas aidėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) didžiojoje salėje. Čia pynėsi lietuviškieji, latviškieji, britiškieji ir braziliškieji džiazo ritmai: „Baiba‘s Groove House“ (Lietuva, Latvija), „Chico Chaga‘s & Dave O’higgins band” feat. John Parricelli (Didžioji Britanija, Brazilija). Pastarieji atlikėjai jungia džiazą, eksperimentinę ir tradicinę brazilišką muziką, išgaudami naujas melodines ypatybes ir naujus sąskambius, dvelkiančius samba rimtais, akomponuojant perkusija, akordeonu, bosine ar klasikine gitara.

Na ir žinoma, kokie pirmieji džiazo vakarai be pratęsimo neoficialioje erdvėje, restorane – klube „Combo“. Šįvakar čia – prancūzai „Elextro Deluxe“, džiaziniame skambesyje švelniai jungiantys instrumento ir vokalo linijas. Beje, jiems nesvetimas ir hip – hop stilius, kartkartėmis išryškėjantis grupės kuriamuose melodiniuose vingiuose.

Pirmoji diena, pirmieji džiazo „skanavimai“ –  nenuviliantys ir savaip subtilūs, savaip traukiantys ir unikalūs.