Kopenhaga - Naujasis Mados Metropolis?

Danija visuomet pasaulį žavėjo savo ryžtu bei liberaliu ir šiuolaikišku mąstymu. Juk būtent Danija tapo pirmoji šalis, kuri įteisino homoseksualų santuokas, pornografiją bei paskelbė prostituciją kaip profesiją, lygiaverčią visom kitom. Ne kur kitur, o Danijoje randasi žymioji nepriklausoma respublika Kristianija, kurioje lengvieji narkotikai jau seniai legalūs. Po tokių samprotavimų sunku nesistebėti kaip tokia "nuodėminga" šalis gali būti tituluojama laimingiausia pasaulyje? Negana to, Danija pastaraisiais metais šluojasi visus įmanomus titulus ir apdovanojimus. Ne kur kitur, o būtent Kopenhagoje rasite patį geriausią pasaulio restoraną, pavadintą Noma, išsiskiriantį nepriekaištinga molekuline virtuve. Rezervacijos į šį restoraną užsakytos dviems metams į priekį. Būtent Kopenhaga vadinama geriausiu ir tinkamiausiu miestu dviratininkams. Be to, šių metų rugpjūčio 11-15 dienomis vykstant dviems lygiagretiems mados renginiams - Kopenhagos Mados Savaitei bei Kopenhagos Mados Festivaliui, Kopenhaga "sumušė" dar vieną neįtikėtiną rekordą: Europos ilgiausioje pėsčiųjų gatvėje, pavadinimu Strøget, buvo nutiestas ilgiausias podiumas pasaulio istorijoje , tiksliau raudonas kilimas, kuris siekė net daugiau nei pusantro kilometro. Renginį stebėjo virš šimto tūkstančių žmonių, o Kopenhaga ir vėl sumirgėjo pasaulio spaudoje. Pasak Kopenhagos Festivalio rengėjų, ilgiausiu podiumu buvo norima susilaukti ne tik minios žiūrovų, bet ir priminti apie save Mados pasauliui. Sakote priminti? Greičiau pradėti pratinti su mintimi, jog į kovą dėl pasaulio mados sostinių atžingsniuoja ryžtinga vikingė - Kopenhaga.

Kad suprastume daniško fenomeno paslaptį, pirmiausiai reikia susipažinti su šios skandinaviškos šalies gyventojais ir jų ideologija. Danai pasižymi ypač stipria meile savo šaliai. Jeigu pradėtumėte šifruoti ženklus ir detales, nustebtumėte, kiek įvairaus dydžio daniškų vėliavėlių rastumėte tipinio dano namuose. Pasakytumėte, o ko gi savos šalies nemylėti? Juk tai geriausia vieta gyventi. Tačiau, pripažinkime, ne valstybė formuoja gyventojus, o gyventojai valstybę. Ir tikrai, danai moka džiaugtis gyvenimu ir išnaudoti kiekvieną akimirką. Jie mieliau pinigus išleidžia laukinėms kelionėms nei prabangiam automobiliui. Ne veltui, Danija tituluojama dviračių šalimi. Atsidūrus Kopenhagos senamiestyje, nustebtumėte pamatę visą galybę tvarkingai vienas paskui kitą išsidėsčiusių dviračių, vairuojamų kostiumuotų ir pasitempusių verslininkų arba elegantiškų, stilingų moterų, avinčių aukštakulniais bei vilkinčiomis lengvutėmis besiplaikstančiomis šilko sukniomis. Atsižvelgiant į dviračių kultūrą, daugelis danų dizainerių kuria ypač patogius, judesių nevaržančius drabužius. Patogumas danams - vienas svarbiausių reiškinių.  Tačiau nederėtų pamiršti, kad mada ir stilius čia taip pat užima labai svarbias pozicijas. Ne paslaptis, kad danų pragyvenimo lygis - vienas aukščiausių Europoje, tad didžiųjų mados genijų darbai danams yra visiškai lengvai prieinami. Čia nieko nenustebinsite Prada ar Louis Vuitton rankine - praktiškai kiekvienas Kopenhagietis gali sau leisti šitokį malonumą. Tačiau nepamanykite, kad jie beatodairiškai vaikosi vardinių užrašų. Prisiminkite, kad danai vertina paprastumą, o prabanga čia žygiuoja pati paskutinė. Tipinės Kopenhagos gyventojos mėgsta įvairumą. Apsivilkus H&M tuniką, užsimetus vintažinę odinę rock chick striukę, prigriebusios Michael Korsankinę bei pasikvepinusios Coco Chanel  Mademoiselle, jos jaučiasi savame kailyje. Kaip bebūtų, kyla klausimas, kaip tokia mažutė ir paprasta šalelė tapo didingu mados metropoliu, o dabar netgi veržiasi užsidėti penktosios pasaulio mados sostinės karūną? Norint atsakyti į šį nelengvą klausimą, be abejonės, reikia pažvelgti į daniškos mados vystymąsi ir jos istoriją. 

Mados sąvoka Danijoje atsirado kažkur tik apie 1800-tuosius metus. Pirmos mados užuomazgos prasidėjo nuo mados žurnalų, į Daniją atvežamų iš užsienio. Visgi šie mados leidiniai buvo prieinami tik patiems turtingiausiems ir buržuaziškiausiems. Pirmasis daniškas mados žurnalas buvo išleistas 1831 metais ir buvo pavadintas 'Daniškos Mados Žurnalu' (Dansk Mode Journal). Tačiau šis žurnalas ilgai negyvavo ir jau po vienerių metų jo leidyba buvo nutraukta. XIX a. vyrai ir moterys idėjų ieškojo Anglijos madoje. Kaip bebūtų keista, tačiau iki šio laikotarpio danai britiškąją madą vertino labiau nei Prancūzijos. Tačiau kasmet didėjant Prancūzijos haute couture įtakai bei Kopenhagoje haute couture tampant ranka pasiekiama - Danija tiesiog negalėjo likti abejinga. Kopenhagiečiai šių brangių šedevrų galėjo rasti dviejuose tuo metu naujai atsidariusiuose salonuose - Fonnesbech(1847 metais) bei Magasin du Nord (1879 metais). 

XX amžiuje Danijos tekstilės ir drabužių industrija labai patobulėjo. Tačiau Danija savo kuriamos mados vis dar neturėjo. Dar ir XX amžiuje patys madingiausi drabužiai buvo vežami iš Paryžiaus ir Londono, o juos įsigyti galėdavo tik turtingiausieji, tačiau jų palaipsniui vis daugėjo. Kopenhagos moterys ir vyrai buvo tikri "palaimintieji", mat savame mieste galėdavo įsigyti pačių kokybiškiausių ir madingiausių haute couture apdarų, atvežtų iš pačių mados imperijų. Natūralu, kad kai mada tapo prieinama vis daugiau žmonių, Danija panoro sukurti kažką savito. Oficialiai Danijos mados vystymosi pradžia vadinama atsiradus trims pirmiesiems Danijos dizaineriams. Tai- Holger Blom, Uffe Brydegaard ir Preben Birch. Visi šie trys kūrėjai buvo atsakingi už daniškos mados vystymąsi iki XX amžiaus vidurio. Nepaisant to, jog paryžietiška mada Danijoje vis dar skynė visus laurus, šie trys drabužių kūrėjai turėjo tikrai didelę galią. Holger Blom buvo geriausias iš trijų. Jo kūriniai pasižymėjo labai puikia kokybe, meistriškumu ir klasikiniu grožiu. Ne kas kitas, o jis davė pradžią tokiai Danijos madai, kokią ją turime dabar. Tiesa, jo kūriniai buvo labiau couture nei casual. Jam mirus, jo vietą užėmė kitas garsus Danijos drabužių kūrėjas Jorgen Bender, kuris, beje, buvo labiausiai vertinamas karališkosios Danijos šeimos. 

1970 metais Londoną ir visą Angliją užkariaujant jaunimui, ir britiškai madai atsiduriant būtent jų rankose, šito fenomeno Danija kaip ir kitos Europos valstybės išvengti taip pat negalėjo. Prieš tai Danijos moteris džiuginę couture kūrėjai dingo iš šios negailestingos rinkos, o tokiu būdu pradėjo kurtis industrinės jaunimo drabužių parduotuvės. Jaunimo mada buvo paprasta ir patogi, ne retai simbolizuojanti to meto danų interjero dizaino linijas. Interjero, kuris iki šių dienų taip ir vadinamas - "Daniškas Dizainas" arba "Daniškas Modernizmas".

Dar vienas svarbus laiptelis Danijos mados plėtojimuisi tapo 'Kopenhagos Mados Savaitė'. Iš pradžių tai buvo labiau mėgėjiški mados kūrėjų pristatymai bei parodos. Vienas pirmųjų tokių pristatymų vyko Herningo mieste, tačiau vėliau šie pristatymai persikėlė į Karališkąją Kopenhagą. Tokio tipo renginiai vykdavo du kartus per metus. Nuo 2006 metų visa ši iniciatyva įgavo lemtingąjį pavadinimą, kurį jai suteikė Kopenhagos Mados Institutas (angl. Copenhagen Fashion Institute). Taip, mes kalbame apie Kopenhagos Mados Savaitę. Šis mados renginys susideda iš trijų dalių . Tai - Kopenhagos Tarptautinės Mados Mugė, Cph Vizija ir Galerija bei keturias dienas vykstantys kolekcijų pristatymai skirtinguose Kopenhagos miesto kampeliuose. Žinoma, ši mados savaitė itin skiriasi nuo Paryžiaus ar Niujorko, tačiau daniškas mados renginys žavi savo jaukumu ir paprastumu. Čia nereikia laukti eilėje kelias valandas, kad patektum į naujausios kolekcijos pristatymą, žurnalistai pristatymuose laukiami kaip niekas kitas ir beveik kiekvienam besidominčiam mada ar dirbančiam mados srityje šio renginio durys atviros. O ką pasakytumėte, jeigu išgirstumėte, kad dažnai šio renginio viešnia tampa pati Danijos princesė Mary? Taip, Danijoje visi lygus ir visi lygiai taip pat domisi tokia svarbia XXI amžiuje tapusia mada.

Taigi, akivaizdu, kad Danijos mados vystymuisi didžiulę įtaką turėjo tiek Anglija, tiek ir Prancūzija. Net ir dabar surastumėte nemažai panašumų tarp Kopenhagos ir Londono gatvės mados. Tačiau negalime paneigti ir to, kad XXI amžiuje Danija gali didžiuotis savo kuriama mada. Pažvelgus į šiuolaikinių Danijos dizainerių, tokių kaip By Malene Birger ar Bruuns Bazaar kūrinius - visos abejonės akimirksniu išsisklaido. Daniška mada pasižymi nepriekaištinga audinių kokybe, kruopštumu, šviežiomis idėjomis, moderniu ir labai precizišku skonio pajautimu. Drabužiai originalūs, subtilūs, dažnai šviesių tonų, lengvų audinių, su lengvu bohemiško avangardo ir romantikos šleifu. Na, o svarbiausia, kad Danijos mada prieinama praktiškai visiems. Be gerai žinomų dizainerių, Danija daugeliui žmonių taip pat žinoma kaip Vero Moda, Vila, Only, Jack&Jones, Exit "tėvynė". 

Malene Birger kūriniai

Bruuns Bazaar parduotuvės fragmentas

Klausimas vis dar lieka neatsakytas, ar pavyks Kopenhagai tapti įtakinga mados karalyste? Turint omenyje, kad Kopenhagos mados savaitė kiekvieną kartą susilaukia vis daugiau gerbėjų iš visų pasaulio, o spaudos dėmesys tikrai negaili liaupsių ir gerų žodžių. Kopenhagą ir jos mados kūrėjus įsimyli vis daugiau mada besidominčių žmonių, o šiuo metu žymiausia vadinama Danijos dizainerė Malene Birger jau spėjo užkariauti Londono moterų širdis. Neseniai triumfavęs ilgiausio pasaulyje podiumo rekordas mums simbolizuoja ne ką kitą, bet didžiulę mados industrijos svarbą Danijoje. Na, o turint omenyje, kad Danija - tai šalis, pasižyminti itin aukštu pragyvenimo lygiu ir didžiulį procentą lėšų skirianti būtent menams bei madai - visi šie "svaičiojimai" tampa daugiau nei tikėtini. Telieka laukti pasaulio pripažinimo. Sutikite, kad abejonių nelieka, turint omenyje faktą, kad viskas, kas yra Danijos jėgose - bus įgyvendinta su kaupu. Tikėtina, kad šiuo sunkiu pasauliui metu būtent ir trūksta tikrumo, paprastumo ir patogumo. Pasaulis turi Niujorko prabangą, turi Prancūzijos vertinamas tradicijas, Londono ekstravaganciją ir Milano klasiką. Tai galbūt dabar eilė atėjo Skandinaviškam paprastumui ir minimalizmui?

Nuotr. facehunter, copenhagen fashion festival, canvas magazine