Laikas naujai Karalienei…

Nuo vasario pirmos dienos prancūziškasis „Vogue“ pasitinka naują vadovę bei inspiratorę – Emmanuellę Alt. Jei atvirai, nežinau, pavydėti ar gailėtis naujosios karalienės. Juk iškelti tikslai taps tikru išbandymu tiek pačiam žurnalui, tiek pačiai E. Alt. Ji privalės nepamesti jau susiformavusio prancūziškojo „Vogue“ įvaizdžio, bet kartu įnešti kažką naujo, įspūdingo ir netikėto. Tikimasi, kad beveik 10 metų buvusi dešiniąja pačios Carine Roitfeld ranka, ilgą laiką puikiai nuspėjusi mados tendencijas ir tenkinusi skaitytojų įgeidžius, pateisins visų lūkesčius, išsaugodama Prancūzų „Vogue“ vardą bei toliau kryptingai ves žurnalą į pripažinimą.

Ką žinome apie naują Paryžiaus „Vogue“ vadovę? Biografiniai faktai sako, kad išėjusi iš „Mixte“, 2000 metais tapusi prancūziško „Vogue“ mados redaktore, ji papildė nuolat sekamų mados ikonų sąrašą, bet „Vogue“ imperijos vadovės vieta daug kam buvo staigmena. Manoma, kad daugelis geriausių fotosesijų yra būtent Emmanuellės nuopelnas, bet mada kaip ir fotografija visada buvo skonio reikalas. Todėl E. Alt nuopelnai prancūziškajam „Vogue“ vertinami labai įvairiai.

Norėčiau išvengti Emmanuellės palyginimų su kitomis „Vogue“ redaktorėmis -  tikriausiai tai jau spėjo padaryti ar tebedaro visi mados kritikai bei žurnalistai. Sunku kalbėti ir apie jos asmenybę, nes artimu bendravimu gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas. Galime tik spėti, kad išgarsėjusi savo darbais  paryžietiškajame „Vogue“, ji nebuvo įtraukta į skandalingų asmenybių sąrašą, o atvirkščiai iki šiol vertinama kaip maloni ją supančiai aplinkai, kūrybinga (apie tai byloja jos režisuotos fotosesijos) ir patikima. Įtakingų mados pasaulio atstovų pripažinimas, paskyrus ją redaktore, vietoje Carine – viso to puikiausiais įrodymas. Žinoma rizika sunkiai paskaičiuojama, o abejonės „ jei nepavyks“ tikriausiai kirba ne vienam „Vogue“ istorijos sekėjui. Visi sulaikę kvapą laukia „kažko“, ką sunkiai gali apibūdinti. O gal pokyčių troškimas toks didelis, kad bet kokiu atveju atneš sėkmę?

Emanuellės Alt režisuotos fotosesijos:

Kalbant apie „Vogue“ redaktorių stilių, mintyse iškyla esamų mados leidinių vadovių bruožai, stiliaus pakraipos, kitoks ir kartais net suasmenintas požiūris į madą.  Emmanuellė ne išimtis – ji garsėja kaip griežto kirpimo ir aukštų pečių švarkų gerbėja, žinoma nepamirštant ganėtinai kruopščiai priderinamų siaurių kelnių, bendrą įvaizdį formuojančios vaikiškai smulkios figūros bei vos vos pašiauštų pusilgių tamsių plaukų. Dėl savo meilės „Balmain“, ji iki šiol tapatinama su šiuo vardu - net gi pavadinta geriausia vaikščiojančia „Balmain“ mados namų reklamine kampanija. Emmanuellės tikrai nepriskirsime suknelių gerbėjoms, tuo gali pasidžiaugti vyriško, asketiško stiliaus mylėtojos, kurios toliau galės stebėti rock chic inspiracijas tik jau naujam amplua. Prisipažinsiu, kiek teko asmeniškai domėtis ir vertinti Emmanullės stilių, mano akyse ji šiek tiek monotoniška, pilka. Nors mielai, kasdien dėvėčiau švarkus ir siaurus džinsus, vis gi iš „Vogue“ redaktorės tikiuosi įkvėpimo, o ne must have sąrašo. Norisi ją pagirti už puikią aukštakulnių kolekciją, kurios ji nevengia ir kasdieniniame stiliuje ir drąsiai žengia, net tada, kai šalia jos mažoji kopija. Buvimas stilinga mama sektinas pavyzdys, o jos dėvimi aukštakulniai ypač moteriška, galų gale ji juk prancūzė...

„Vogue“ vien savo pavadinimu, kaip neįkainojama mados biblijos istorija reikalauja išskirtinumo, nuolatinių pokyčių, žinoma išlaikant kryptį. Toks pat svarbus yra įvairiapusiškumas, kurio Emmanuellei, manau, šiek tiek trūksta. Gal tapatinti asmenybės išorę su talentais ir sugebėjimais pernelyg paviršutiniška, bet tenka pripažinti, kad asmenybės šarmas, stilius bei įvaizdis daro didelę įtaką nuomonėms bei formuoja bendrą požiūrį. Gal apie panašias abejones kalbėjo ir Karlas Lagerfeldas, minėdamas dvi sprendimo dėl naujų Emmanuellės pareigų puses, nors tikisi, kad kaip redaktorė ji gali sužydėti. Bet kokiu atveju „Vogue“ laukia išbandymas, o kritikuoti visada lengviau nei tikėtis geriausio. Internete galime aptikti kitų mados leidinių atstovų, žurnalistų, fotografų, dizainerių nuomonių apie naująją paryžietiško „Vogue“ vadovę. Sunku rasti iš esmės kritišką nuomonę, bet atsargių komentarų ypač daug. Sorrenti pavadino ją “viena iš labiausiai talentingų redaktoriams." Van Lamsweerde ir Matadin sakė "ji turi aiškią Paryžiaus „Vogue“ moters viziją." Valli paskelbė, kad tai "loginis tęsinys prancūzų"Vogue ". Ir Lagerfeldas, nors jis dirbo su Alt praeityje, pareiškė susirūpinimą dėl savo parašo rock-chic estetikai. Paanalizavus „atsargias“ nuomones  Emmanuellės atžvilgiu, galėtume spėti, kad vyrauja savotiška įtakos baimė. Juk Emmanullė turės vesti žurnalą į pasisekimą, priimti pokyčius, rasti naujų krypčių. Žinoma, jai prireiks naujų veidų, naujų talentingų fotografų, o gal tiesiog grandiozinių idėjų.

Sunku būti patikėti, kad nė vienas mados atstovas nepasvajoja prisiliesti prie bent vieno Paryžiaus „Vogue“ sukurto šedevro, kuriuos vystys ir skatins pati redaktorė. Kaip bebūtų, dažniausiai girdimos E. Alt paskyrimo priežastys vadinamos savaiminiu tęstinumu arba logika. O tai tik patvirtina, kad mados pasaulis taip pat veikia apgalvotai, stengiasi paskaičiuoti savo įpėdinių pasisekimo tikimybes ir atvirkščiai galimybes nesužlugti, kai patiriamas fiasko. Bet kokiu atveju norisi palinkėti sėkmės, norisi tikėtis, kad Emanuellei pavyks „Vogue“ įvaizdį pateikti kitomis spalvomis. Gal pokyčiai tiesiog neišvengiami ir tam reikalinga tiesiog nauja karalienė...

Nuotr. manoxious, popbee, mystylefest, tfs, fashion gone rouge, style, getty