

Anna Ternheim – švedišką atspalvį turinčios muzikos atstovė, išleido trečiąjį albumą, kuris, labiau ne bet kada anksčiau, persismelkia miesto ūžesio keliama nuotaika, o kartu – sklaidosi lengvais fortepijono garsais ir primena kažką labai artimo, labai švelnaus ir – labai seniai ilgėtosi.
Jis kuria teatrui, aukštosios mados scenoms, yra daugelio mados konkursų nugalėtojas ir prizininkas, žiuri narys, pasaulinių parodų dalyvis. Jo kolekcijos – grakštumo, elegancijos ir lengvų linijų seksualumo derinys. Nuostaba. Susižavėjimas. Plazdėjimas. Talentas, peržengiantis ribas ir tampantis energija, būsena, sklandančia kažkur ore, kaskart modeliams žingsniuojant podiumu, o klostėms ir kritimams, dailiai glundant vienam šalia kito.
Mieloji, keliaujame į Paryžių!? Be abejo, ne viena silpnosios lyties atstovė pašoktų iš laimės, išgirdusi tokį pasiūlymą. O kad išvyka į meilės miestą būtų tobula reikia ne tik dviejų stipriai plakančių širdžių, bet ir puikaus kelionių gido.
Moterims, ko gero, tiek pat kiek ir vyrams, rūpėjo ir rūpės, kaip jos atrodo. Šis siekis amžinas kaip pasaulis, ir, galima manyti, toks pat aštrus ir gyvybiškai svarbus išliks dar daugelį metų.
„Caesura“, labiau ne bet kada, atspindi rudens/žiemos jausmą, nuvilnijantį visoje dešimtyje melodijų ir įsiskverbiantį kažkur į vidų, kažkur giliau.
Sigur Rós 2008 m. albumas „Med Sud I Eyrum Vid Spilum Endalaust“, ko gero, nesuklysiu teigdama, jog pasiekė visus gebėjimo ir noro muzikoje įprasminti būtį, veiksmą, asmenybes ir kūrybines linijas, rekordus.
Diana Krall, nedainuoja rūščių bliuzo melodijų, ar ugningo soul. Atlikėja prisijaukino džiazo muziką ir pavertė ją švelnaus, turtingo ir minkšto balso sklandymu erdvėse, skambant pritariantiems pianino garsams.
Jaukiai išpuošti namai, cinamonu kvepiantys sausainiai ir karšto vyno aromatas... Kažko trūksta tobulai šventei?
