Laisvalaikis

Šiuo metu Japonijoje vyksta meno savaitė. Lankytojus stebina įvairūs novatoriški kūriniai, tačiau bene didžiausią įspūdį palieka „žalieji paveikslai“, įrodantys, jog sodo grožį galima perkelti ant vertikalaus paviršiaus.

Spalvingos ir kupinos naujo požiūrio į operą. Plastiškos. Ryškios ir skirtingos. Trumpos. Trumpametražių operų festivalis NOA (Naujoji operos akcija), žiūrovą stengiasi prisijaukinti per savotišką operos tarpdisciplininės sampratos prizmę.

Jį galima lyginti su amerikietiškuoju avangardu, kurio krikštatėviu iki šiol tebėra švelniai vadinamas: jis atsisako paklusti iš anksto nustatytoms išraiškos formoms, nuolat analizuoja ne tik aplinką, bet ir save kaip meno ir kūrybos laisvės prigimtį.

Improvizuojantis moters balsas, nepretenzingai virpantis tarp skirtingų instrumentinių garsų ir begalinio tylos grožio – tai pirma mintis, šaunanti į galvą, klausant Nino Katamadze albumo „Blue“ (2008 m.)

Už langų ritantis pavasario vėjo gūsiams, dangui traukiantis tai į dešinę tai į kairę, kai užsimerkiama labiau su jausmu, nei kada nors anksčiau...

Suskambus pirmiesiems pavasario akordams – šiltai saulei, protarpiais dar vis besislepiant tarp debesų, mažų parduotuvėlių vitrinose pražydus krokams, narcizams ir galybės spalvų tulpėms, pamažu, jaučiasi naujasis, daug žadantis, spalvingasis metų laikas.. Jei vertintumėm, ar mėgintumėm didiesiems mados guru priskirti metų laikus, sezonus, Valentino, neabejotinai būtų pavasaris. Spalvingas, drąsus, aistringas, atviras, išraiškingas ir ...degantis raudonos spalvos didybe.
 

Victoria and Albert Museum (Cromwell road, London SW7), arba tiesiog V&A, mums įsibėgėjant šią savaitę gyventi Vintage stiliaus tema, atrodo, kone tiksliai suspėjo šiuo laiku, muziejaus lankytojams ir Londono svečiams atskleisti taip pat šiek tiek Vintage, šiek tiek elegancijos.