
Agnė Skripkinaitė
Šešios skirtingos moterys: buvusi verslininkė, o dabar namų šeimininkė, tinklaraštininkė, elgeta, stilistė, pramogų verslo atstovė ir modelis. Skirtingos amžiumi, profesijomis, gyvenimais. Tačiau jas visas sieja vienas dalykas – savitas ir išskirtinis apsirengimo stilius. Jūsų dėmesiui, stilingiausios Lietuvos moterys.
Moterys, moterys, moterys... Visais laikais jos troško tuzino aukštakulnių batelių, o spalvų derinimo menas, bene visoms iš jų, buvo aktualiausias. Niekas negalėtų pasakyti kiek straipsnių jos perskaitė vardan noro atrodyti gražiai, o ką jau kalbėti apie ilgiausias valandas praleistas priglaudus telefono ragelį prie ausies, besiklausant draugės patarimo, kuris vadinasi “Ką rengtis šiandien”. Apie išlietas ašaras stovint priešais drabužinę net neverta užsiminti.
O yra tokių, kurioms rodos tereikia kelių minučių ir jos jau atrodo nepriekaištingai. Ne viena iš moterų stebisi – “Kaip joms taip pavyksta?” Atsakymas jau tikriausiai mažų mažiausiai nuspėjamas – stilinga iš prigimties.
Apie tokias moteris ir šis straipsnis. Apie moteris, kurioms nereikia sukti galvos, laužyti smegenų ar spardyti drabužinės durų tam, kad gerai atrodytų. Apie tokias, kurios jokiais būdais nenurengtų parduotuvės vitrinoje stovinčio manekeno ir visomis tomis grožybėmis nepuoštų savęs. Šįkart – apie stilingiausias Lietuvoje, o dar kitaip – lietuviškąsias spintos ases.

Tik dar trumpai užsiminsiu apie tą virtuoziškumą. Visuomet maniau, jog stilinga moteris - tai visų pirma stilinga savo gyvenimo būdu, tiksli savo mintyse ir įdomi persona gyvenime. Be abejonės visa tai atsispindi ir jų drabužinėse.
Kas jas inspiruoja? Kokia jų stiliaus paslaptis? O galbūt stiliaus pamokas joms diktuoja jau legendinėmis tapusios mados ikonos? Visa tai ir dar daugiau f pasistengė sužinoti. Taigi, jūsų dėmesiui: lietuviškosios modistės!
– “Niekada nieko nekopijavau, nes kaip žinia – kopijos būna nevykusios”
Tikriausiai nesuklysiu sakydama, jog buvusi verslininkė Daina Bosas turėtų būti stiliaus ir grožio pavyzdys visoms vaikus auginačioms motinoms ir namų šeimininkėms. Be galo moteriška, rafinuota ir stilinga Daina dar kartą įrodo, jog net ir rūpinantis vaikais bei šeimininkaujant namuose, moteris vyrą privalo pasitikti pasitempusi, plačiai besišypsanti ir, žinoma, pasipuošusi.
Visuomet žavinti itin elegantiškais, tačiau jaunatviškumu ir modernumu dvelkiančiais drabužių deriniais bei jiems idealiai pritaikytais aksesuarais, Daina sako, jog pirmiausiai stilius priklauso nuo žmogaus estetinio vaizdo, o tik poto seka drabužiai. “ Manęs nežavi nei priauginami nagai ar plaukai, nei nuo savaiminio kremo įdegio pageltusi oda. Geras stilius, mano nuomone, visų pirma yra odos, plaukų, nagų ir dantų priežiūra. Taip pat vengiu ryškių logotipų ir pigios bei žėrinčios bižuterijos.”
Daina taip pat užtikrintai kalba apie madą bei mados kūrėjus: “mados naujovėmis domiuosi, bet nesu iš to padariusi kulto. Dažnai pavartau mados žurnalus, internete peržiūriu mane dominančias dizainerių kolekcijas. Vertinu Juozo Statkevičiaus ir Ramunės Piekautaitės kūrybą, tačiau svarbiausias reikalavimas renkantis drabužį – patogumas ir funkcionalumas.”
Na, o kas Jus įkvepia? Ar turite mados ikonų, kurios žavi? – smalsauju. “Niekada nieko nekopijavau, nes kaip taisyklė, kopijos būna nevykusios” – logišku atsakymu pribloškia Daina ir įtikina, jog po nepriekaištinga išvaizda slepiasi sumani ir protinga mama, žmona ir viena stilingiausių Lietuvos moterų.

Visiškai priešingai moteriškumą suvokiančią stilistę Kariną Leontjevą taip ir norisi vadinti chuligane, akiplėša arba tokia, kuriai nusišvilpt ant visuomenės suformuotų moteriškumo normų ar jas atitinkančių grožio etalonų. Ji kaip mat paneigia visus kvailus stereotipus, bandomus priklijuoti blondinėms. Karina – tai ekstravagantiška, nepriklausoma ir visuomet pastebima moteris.
Nors stilistė visų pirma yra žinoma savo pasiekimais (ji yra kūrusi įvaizdžius tokioms pasaulinėms žvaigždėms kaip Zemfyra, Jazzu bei Leon Somov, taip pat grupėms Mumij Trol ir Happy Endless. Karina taip pat yra nuolatinė televizijos laidų, įvairių fotesesijų, projektų ir lietuviškojo mados renginio Mados Infekcija stilistė), daugelis sutiks, jog jos išvaizda ir drąsus stilius įkvepia ne vieną dizainerį, jaunutę studentę ar iššukių ieškančią moterį.

- “Stiliaus kūrimas – tai kaip žaidimas...”
O aš pratęsčiau: ... ir kiekvienas žaidimas turi savas taisykles. Tad kokiomis taisyklėmis vadovaujasi mergina, kurios nė nereikia pristatyti, Agnė Jagelavičiūtė?
“Pats pagrindinis akcentas mano apsirengime yra žinutė. Daugelis žmonių rengiasi tiesiog įdomiai, netikėtai arba taip, kaip apsirengti neišdrįstų kiti. Aš savo apranga dažnai noriu pasakyti kažką svarbaus apie save ar mane supantį pasaulį. Dažnai su ironija. Pavyzdžiui, pasipuošusi ex lover vudu lėle norėjau perduoti žinutę savo buvusiam vaikinui, vilkint maikute su užrašu “I am black disable jewish gay” parodžiau savo požiūrį į diskriminaciją, o apsivilkusi žalią suknelę siekiau pasakyti, kad norint atrodyti stilingai nereikia turėti maišo pinigų, suknelę galima pasiūti ir iš užuolaidos”.
Šou verslo atstovė, o dabar dar ir studentė Agnė Jagelavičiūtė yra viena ryškiausių Tom Boy stiliaus atstovių Lietuvoje. Trumpaplaukę ir šiek tiek jauną berniuką primenančią Agnę dažnai galima išvysti apsirengusią juodais vyriškais siluetais. Pamenu Agnę į vieną renginį atėjusią virš lūpų nusipiešusią mažyčius ūsiukus. Žvilgsniai kaip mat krypo į ją. Tik įdomu, kokią tada žinutę ji norėjo mums perduoti?

Teriminas flapper mergina apibūdina tarpukario ar kitaip art deco laikotarpio merginas, kurios savo ryškia ir itin ekstravagantiška išvaizda siekė ne tik suvilioti vyrus, bet ir būti pranešesnėmis už savo konkurentes. Kitaip tariant, ryškiu makiažu, rėkiančiomis spalvomis ir drąsiais siluetais šios merginos troško kaip mat aktreipti į save dėmesį – ir tai joms puikiai pavykdavo. Vieną tokių “merginų” galima sutikti ir dabar, vaikščiojančią siaurose Vilniaus senamiesčio gatvėse. Vilniaus Rožytė – tai valkata, nesiliaujanti stebinti vaivorykštės spalvomis margintais apdarais, o kas svarbiausia – įvairių stilių samplaika.
Visuomet lyginau ją su britų dizainere Viviene Westwood – skirtumas tik tas, jog viena iš jų mėgaujasi fotoaparatų blykstėmis ir pasauliniu pripažinimu, o kita jų turi atlaikyti begales užgauliojančių komentarų bei žeminančių replikų. Tačiau jei jau pasirinkai gatvės gyvenimą – turi sutikti su jos taisyklėmis.
Kartą paklausiau Rožytės, iš kur ji gauna tokių ekstravagantiškų ir unikalių apdarų. “Pažįstu daug gerų ir turtingų ponių, jos man juos ir padovanoja”- pasakojo senyvo amžiaus moteris. Rožytė sako, kad taip ryškiai rengtis ją pastūmėjo indiški filmai. “Pamenu, kai buvau jauna, dažnai žiūrėdavau indiškus filmus. Tos aktorės man atrodė tokios laimingos ir gražios su visais tais spalvotais ir blizgiais drabužiais, kad ir pati panorėjau būti tokia kaip jos. Taip ir pradėjau kurti savo stilių”
Džiugu, kad Vilnius gali pasigirti tokiomis personomis kaip Rožė. Net neabejoju, kad ji galėtų tapti puikiu idėjų ir naujų kūrybinių minčių šaltiniu net patiems didžiausiems mados meistrams. Džiugink ir toliau mus, Rožele!

- “Su apnuogintais pečiais ir šiek tiek išsidraiksčiusiais plaukais aš jaučiuosi be galo moteriška”
Ši mergina – tai naujosios Lietuvos jaunuomenės veidrodis. Jaunuomenės, kuri neabejinga “vintažinei” madai, stiliui ir viskam kitam, kas susiję su tuo. Dar Gintarę pavadinčiau pačiu svariausiu įrodymu, kuris patvirtina, jog norint atrodyti žavingai ir išskirtinai nereikia būti didžiulio palikimo paveldėtoja ar šiaip turtinga mergiote. Bene visi Gintarės nešiojami drabužiai yra pirkti “sekonhenduose” ir tikrai labai mažomis kainomis. Tad koks gi jos stilius?
“Labai žaviuosi penktuoju ir šeštuoju dešimtmečiais. Tad šis laikotarpis tikriausiai ir turi didžiausią įtaką mano garderobui. Atiduodu duoklę moteriškumui, tik moteriškumą suvokiu kitaip, nei priimta mūsų visuomenėje. Moteriškumas man nėra tolygus trumpiems sijonams, aukštakulniams bateliams ar gilioms iškirptėms. Moteriškumas man - tai elegancija, trapumas, tam tikros manieros. Dėvėdama lengva, kiek per didele, palaidine, bet kada galinčia apnuoginanti petį bei būdama truputį išsidraikiusiais plaukais aš jaučiuosi be galo moteriška.” – romantiškai jautrią sielą atskleidė Gintarė.

Edita Vilkevičiūtė – bene viena garsiausių Lietuvos manekenių visame pasaulyje. Jos veidas puošia daugybę pačių žinomiausių mados leidinių viršelių, o ją išvysti galime kone visuose garsiausių dizainerių kolekcijų pristatymuose. Pasakytumėte, bepigu jai išlaikyti tokį gerą stilių, kai ją nuolatos rengia profesonaliausi stilistai, o veido bruožus dailina žinomiausi kosmetologai. Tačiau mes šnekame ne apie tą Editą, kuri žengia podiumu, o apie tą, kuri trypia gatvių šaligatvius lėkdama iš vieno mados šou į kitą.
Editos stilių galima pavadinti skandinaviško minimalizmo, prancūziško rafinuotumo ir lietuviško kuklumo mišiniu. Ją dažnai matome apsivilkus juodos ir baltos spalvų eilute, vilkint džinsus, kuklius marškinėlius ar elegancijos ir užbaigtumo suteikiančius švarkus. Tačiau Edita moteriškumą paryškina aukštakulniais. Ji juos avi bene visą laiką.
Sutikite, ši grakščios figūros savininkė tikrai išmano ne tik skoningo stiliaus subtilybes, bet ir viliojimo meną.


