Loftas, ne tik erdvė, bet ir gyvenimo būdas.

Loftai atsirado Amerikoje trečiajame dešimtmetyje „didžiosios depresijos“ metais, kuomet dauguma gamyklų buvo uždaromos. Nenaudojamos patalpos buvo pradėtos pigiai nuomoti neturtingiems amerikiečiams. Jas itin pamėgo menininkai, aktoriai- bohemos žmonės. Unikalaus dizaino kelių aukštų didžiulės erdvės buvo naudojamos gyvenimui ir darbui kartu. Tačiau tokioms studijoms populiarėjant ir brangstant, menininkai nebegalėjo jų išlaikyti, ir jos pamažu tapo turtingų žmonių, ieškančių išskirtinumo ir laisvės, gyvenamosiomis rezidencijomis.

Taigi, ką tokio turi loftai, kad žmonės graibsto juos, net jei jie yra žymiai brangesni už modernius namus prestižiniuose rajonuose? Tai- gyvenimo būdas, pasireiškiantis laisvės, erdvės, unikalumo troškimu. Nerasi pasaulyje dviejų vienodų loftų. Bet jie turi bendrų savybių: Tai yra kelių šimtų kvadratinių metrų erdvė, didžiuliais vitrininiais langais, besitęsiančiais per visą sieną, ir aukštomis lubomis. Paprastai įrengiamas antras aukštas, ar bent jau antresolės, iš kurių puikiai matoma pirmojo aukšto erdvė.

Neretai loftai išlieka viena didele erdve, kur virtuvė, svetainė ir miegamasis yra neatskirti papildomomis sienomis ir leidžia gyventi ir judėti taip, kaip norisi- be sienų, durų ir degtukų dėžutės dydžio kambarių, kuriuose laisvės pojūtis tiesiog neįmanomas. Čia interjeras keičiasi pagal nuotaiką, nes baldai būna „keliaujantys“. Galima įrengti miegamojo sritį vienoje pusėje, tada, prireikus daugiau erdvės, perkelti ją kur nors kitur. Jei norisi šiek tiek atskirti zonas, tereikia pakabinti viduty kambario užuolaidas, pastatyti dvipusę knygų lentyną ar netgi užteks skirtingai dekoruoti grindis. Kai kurie žmonės, kaip ir loftų pradininkai, erdvę padalina į dvi dalis- gyvenamąją ir darbinę, kurioje galima įsirengti darbo studiją, ar netgi galeriją, o avangardiška studijų aplinka tik sustiprina kūrybinį polėkį..
Dažnai įmanomas išėjimas ant stogo, kurį galima išnaudoti, paverčiant jį stikline terasa. Tai taps tobula vieta rytinei kavai gerti ar vakariniams pasisėdėjimams su vyno taurėmis skendint naktinio miesto šviesose .

Loftai alsuoja savo praeitimi. Senų plytinių sienų fragmentai, ilgos sijos, konstrukciją laikančios kolonos, metaliniai sutvirtinimo balkiai, lubiniai vamzdžiai yra išskirtiniai loftų akcentai, kuriuos paslėpti būtų nuodėmė. Visi jie suteikia galimybę sukurti nuostabią, dabar ypač madingą eklektiką. Pavyzdžiui moderni sofa priderinta prie šimto metų senumo kietmedžio grindų, prabangus baroko stiliaus sietynas, kabantis šalia apgriuvusios plytinės sienos, ar delikačios plevėsuojancios užuolaidos, priderintos prie grubių gamyklinių langų. Metamorfozės tarp Sena-Nauja suteikia sparnus tolimesnėms fantazijoms, todėl naujakurių interpretacijos šia tema būna tokios originalios ir įspūdingos, jog kone kiekvienas būstas galėtų būti aprašomas populiariausiuose interjero žurnaluose.

Lietuva dar šiek tiek atsilieka nuo loftų eros. Daugelis fabrikų-vaiduoklių stūkso niekam neįdomūs ne tik užmiestyje, bet ir centrinėse miestų gatvėse, laukdami arba nugriovimo, arba virsmo į jaukius ir modernius butus. Gal, kada nors... Didžiuosiuose pasaulio miestuose, kaip Londonas ar Niujorkas, tokie butai yra išgraibstyti- jau seniai nebeliko senų pramoninių pastatų, todėl dabar net statoma daug naujų „gamyklų“, naudojant tuos pačius dizaino principus, kaip ir senųjų statinių. Tik naujieji jau nebeturi to Kažko, ką turėjo daugelį metų stovėję pastatai, su skandalingomis istorijomis, todėl tokį pat rezultatą vargu ar galima pasiekti. O Lietuvoj jų, senųjų fabrikų, apstu, bet kol kas žmonės neįžvelgia loftų unikalumo. Tiesa, dabar jau šiek tiek pradedama domėtis, tačiau labai vangiai ir nedrąsiai. Bet miestams nuolat augant, vietos mažėjant, o poreikiams vis didėjant, gyventojai įsitikins, kad loftai suteikia galimybę gyventi pačioje miesto širdyje ir džiaugtis daug didesne nuosava erdve, nei bet kuris daugiabutis galėtų pasiūlyti.
Ką gi, atvažiuos užsieniečiai, atradę lyg aukso gyslą niekam nereikalingus pastatus ir išpirks juos. Tada jau bus per vėlu, galės lietuviai nagus graužti, kam tokį turtą atidavė....

Buvusios gamyklos dėl savo erdvumo yra tobula vieta įvairiems klubams steigti. Štai skandalingasis Men‘s Factory būtent ir įsikūręs buvusioje radiotechnikos gamykloje, ir tie, kas ten buvo, tikrai patvirtins, kad atviri vamzdžiai, plytos, metalai tik sustiprina klubo mistiškumą, leidžiantį laisvai jaustis ir fantazuoti.
Kaune esantis „Potiomkinas“ irgi įsikūręs apleisto mėsos kombinato katilinėje. Kadangi ten buvo ugnies zona, jo aura ypatingai jaučiasi ir dabar. Gigantiški židiniai su atvira ugnim, daugybė žvakių sienose.. – jaukumas – tai išskirtinia atributai, kuriuos įrengti galima tik loftuose.

Daugiau nuotraukų čia