Prisijunk! Nepraleisi geriausių įrašų

„Lovage“ - muzikos (ir) geismo gurmanams

Spalio 22 diena

Aira Chmieliauskaitė

Jei „Lovage“ atliekamą muziką būtų galima perteikti nuotraukomis, tai beveik neabejotinai būtų Helmut Newtom kadrai. Jei ši muzika būtų akimirka, tai joje dingtų visa erdvė ir laikas (bučiuojant). Jei Lovage muzika būtų laikas – tai tikrai būtų valandos gęstant šviesoms. O galbūt joms dar neįsižiebus, šnabždant „i sing to You...“.

„Lovage“ albumas „Music to make love to your old lady by“ – šešiolika melodijų aistros skoniui, lengvam judesiui, virpesiui ar... kūno, nugaros linijos, smakro vaizdiniui, juo slystant smiliumi. Jei apie muziką galima kalbėti kaip apie emociją, tuomet kalbant apie šią, galima pasakyti tik... „slėpynės“. Vienur ji aiškiai skamba erotikos gaida, kitur – primena lėtą foną suveltų plaukų ir ryto vėsos laikui. Ji įžūli, romantiška, gili, aštri, tiesmuka ir itin subtili, rafinuota, grakšti ir išraiškinga. Išraiškinga, kaip tabako dūmas, besiraitantis tamsioje vakaro prieblandoje. Muzika jausmui, muzika suartinančiai erdvei.

Šis „Lovage“ albumas – tai Dan The Automator, Mike Patton ir Jeniffer Charles bendras jausmo įprasminimas garse. Visa albume skambanti muzika, išskyrus dainą Sex (I‘m A) (John Crawford, David Diamond and Terri Nunn of Berlin), bendra kūryba, kuri mane asmeniškai, labiausiai stebina subtiliu intymumo standartu – sodriu balsu, protarpiais nuaidinčiu foniniu snabždesiu ir... pratęsti galima iki begalybės, vos užmiršus taisykles, verčiantis elgtis vienaip ar kitaip, balansuojant tarp dilemos paklusti protui, ar... pasiduoti intrigai.

Negaliu aprašyti muzikos (ar tai įmanoma, apskritai?) kuri, žinau, kiekvienam mūsų skamba visiškai kitaip. Galbūt vieniems, sava stilistika albumas primins garsiąją Jane Birkin ir Serge Gainsbourg „Je t‘aime moi non plus“, kitiems Shpongle „Once upon a sea of blissful awareness“, tretiems... liks neatkartojamu garsų ir emocijų junginiu. Mano asmeniniais favoritais jau kelis vakarus ir rytus iš eilės tampa „Koala‘s Lament“, ir kiek nostalgiška „Anger management“. Klausyti, liesti, laikyti, nepaleisti...

Pabaigai – sutinku su kiekvienu Nathaniel Merriweather žodžiu, jog albumas „allows the listener a taste of what is possible when creativity is allowed to roam…”.

Šį kartą, subtilūs ir vėju plaukuose kvepiantys linkėjimai visiems spalvinantiems rytus ir vakarus „f” mėgstama ir atrandama muzika, ir tiems, kurie to nežinodami tampa priežastimis pasakyti, kaip muzika gali juos priminti.

Straipsnio komentarai:

(nebus viešai rodomas)

FMag.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. FMag.lt pasilieka teisę pašalinti tuos komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.