Mada

Vieni juos dievina, kiti nekenčia. Vieni negali ramiai praeiti pro juos, jų nepačiupinėjus parduotuvėje, o kiti lekia kuo toliau nuo jų. Įsiveržę kartu su šešto dešimtmečio tendencija, smailėjantys bateliai užkariavo podiumą kaip praktiški ir lengvai priderinami akcentai. Jeigu Michelle Obama tiesiog dievina šiuos batelius, o blogeriai savo blog‘uose tik ir skelbia kokie jie mieli, gal ir mes pabandykime juos apgyvendinti savo spintoje?

Pasirodžius pirmajam šaltukui, turbūt jokia stilinga moteris neįsivaizduoja savo rudeninės spintos be viršutinio drabužio, kuris maloniai sušildytų ir apsaugotų nuo žvarbaus vėjo. Panašu, jog šiais metais tarp avikailiu puoštų militaristinių striukių, prieštaringai vertinamų kailinių ir jų pakaitalų – dirbtinių kailių, įvairių apsiaustų ir griežto silueto švarkelių, tą vienintelį išsirinkti bus tikrai nelengva. Tačiau kaip realiausias pretendentas užsiimti lyderio pozicijas ant jūsų pečių žvarbią dieną yra įvardijamas paltas – ilgas, griežto kirpimo, stilingos smėlinės spalvos ir ... neįtikėtinai madingas. 

Visiems gerai žinoma, jog pasaulis turi keturias tradicines mados sostines, tai - Paryžius, Londonas, Niujorkas bei Milanas. Rodos, niekam nė nekyla abejonių, kad visi šie keturi miestai garbingai nusipelnę tokių didingų titulų. Paryžius - tai miestas, garsus haute couture ir tradicijų paisymu. Milanas visuomet žavėjo talentingais drabužių kūrėjais, taip jautriai įsijaučiančiais į moters esybę, lyg dirigentai girdintys kiekvieną menkutį garselį. Jeigu reikėtų išskirti pačią ekscentriškiausią ir drąsiausią mados sostinę - be abejo, tai būtų bohemiškasis ir avangardo kupinas Londonas, su visa savo gatvės mada. Na, o kuo gi išsiskiria miestas, stovintis ant aukščiausio pakylos laiptelio ir beveik nenulipantis nuo jo jau šešerius metus? (išskyrus 2009 metais, kai šiuo titulu mėgavosi Milanas). Šis didžiulis, dangoraižiais apstatytas ir nuolatos bėgantis miestas - tai prabangos, glamūro ir nesibaigiančių linksmybių tvirtovė, kuriame žmonės jau seniai nustojo svajoti ne dėl to, kad jie neturi svajonių, bet dėl to, kad svajonės čia - kasdienybė. Prabangūs juodi jaguarai, jachtos, geriausių pasaulio dizainerių drabužiai ir milžiniškos vilos čia jau nieko nebestebina. Kaip jau supratote, kalba eina apie Niujorką, kuriame gyvena viso pasaulio gražiausieji ir turtingiausieji. Na, o mada pastariesiems - tai stebuklinga lazdelė, padedanti išlikti geriausiais tarp geriausiųjų. Vis dėlto, nederėtų pamiršti, kad gyvenimas - tai žaidimas, o žaidimų taisyklės nuolatos keičiasi. Šiemet antrąja pasaulio mados sostine tapo Honkongas, o Šanchajus pakilo dvejomis vietomis ir dabar užima garbingą dvyliktą vietą. Klausimas kyla, tai gal Niujorkas nevertas „geriausiojo“ titulo? O gal atsitiks taip, kad Azija nustums senbuvius nuo pakylos? 

Esame įpratę minimalizmą sieti su dalykiniu stiliumi, klasika, perfekcionizmu, „tvarkingumo“ pojūčiu – ar tai bebūtų interjeras, daikto dizainas ar aprangos stilius. Galime jį mėgti, galime jo nepripažinti, tačiau būtent šis stilius pretenduoja tapti viena ryškiausių šio rudens/žiemos sezono tendencijų. Dauguma dizainerių nusprendė sugrįžti prie mados estetikos pagrindų ir priminti, jog minimalizmas – ne vien tik aprangos stilius; tai yra gyvenimo būdas ir filosofija, kuria remiantis galima kurti ne vien tik savo įvaizdį. Minimalistai visuomet ieško tobulybės... ir ją randa.

Kai manęs paklausia, kokias asociacijas man sukelia oxford tipo batai, nedvejojusi pagalvoju, jog tai - Anglija. Akimirksniu mintyse pradedu piešti lietingų Londono gatvių peizažą:  įsivaizduoju lėtai žingsniuojantį bohemiką, apsivilkusį tamsų ir apsmukusį  languotą švarką, paraitotas kostiumines kelnes ir prie jų priderintus oxford tipo batus... Jeigu turėčiau pasakyti kokias dar asociacijas man kelia oxford  batai, ir vėl pasakyčiau, kad tai Anglija. Anglija su joje tvistą šokančiais Teddy vakinais bei merginomis, pasidabinusiais įvairiaspalviais, septintuoju dešimtmečiu dvelkiančiais, drabužiais. Jeigu dar ir šių mano apibūdinimų neužtektų, pasakyčiau, jog oxford batai - tai aliuzija į stilingumą, brandų skonį ir charizmą. 

Kai jau į rankas paimi teptuką ir pati persidažai kambario sienas galvoje sukasi vienintelė mintis: ir velniop tie idealūs vyrai! Tada dar pagalvoji, kad esi beveik Kerė Bredšau, o santykiai su Šauniuoju verti nors vienos vienintelės „Sekso ir miesto“ serijos, vėliau dar truputį pasistaipai prieš veidrodį, vilkėdama poeto dovanotais vyriškais marškiniais bei dažais aptaškytomis rankomis, ir sąmoningai  įsivaizduoji seksą su ponuliu, kurio vardo minėti negalima. Man rodos, jei gyvenčiau Prancūzijos revoliucijos laikais už nuodėmes ir man nupjautų galvą. Mano ydos yra muzika, vynas ir vyrai. Apie pirmuosius kalbėti, atrodo, nebėra ką, tačiau vyrai visai kas kita. 

 Leopardo dėmės, kaip ir perlai ar maža juoda suknelė – niekados iš mados neišeinanti klasika. Tačiau priešingai nei juoda spalva ar perlai, gyvūno dėmės tampa labai ryškiu ir iš karto pastebimu akcentu, tinkančiu tik stiprioms asmenybėms, mat kiekvienas su jais susidūręs žmogus puikiai žino, kad dėmės ne tik padeda atskleisti asmenybę, bet gal ją ir stipriai prislopinti. Todėl būtent šis akcentas turi būti labai subtiliai afišuotas. Gatvėje niekada nesutiksite mados atstovės, kuri būtų nuo galvos iki kojų pirštukų „pasipuošusi“ leopardo ar gepardo dėmėmis. Ji puikiai supranta, jog subtilumas yra tikrasis estetikos pagrindas.

____________________________________________________________