Mada

Tenka pripažinti, kad tarpsezoninių kolekcijų pristatymai dažniausiai nebūna kuo nors stebinatys ar įspūdingi. Jie tampa tik trumpa, tarpine stotele tarp išties reikšmingų mados įvykių – rudens/žiemos ir pavasario/vasaros mados savaičių – kai dizaineriai nusprendžia suteikti sau galimybę šiek tiek atsipūsti ir pristatyti konceptualesnes, praktiškesnes, o jei atvirai – tiesiog paprastesnes kolekcijas. Pre-fall sezonas, arba paprasčiau, įžanga į rudens permainas tampantis mini kolekcijų maratonas, taip pat ne išimtis. Tačiau negalima griežtai teigti, jog visi kūrėjai laikosi šio principo – kai kuriems iš jų pavyksta net ir tarpsezoninių kolekcijų perliukus paversti tikra švente akims. Taigi, kokia bus ateinančių metų rudens pradžia pagal mados grandus?

Dar prieš keletą metų maniau, kad Londone viskas lengviau ir paprasčiau. Įsivaizdavau, jog šioje šalyje man bene viskas bus padėta ant lėkštutės. Tikėjausi lengvai uždirbamų pinigų ir pastangų nereikalaujančių mokslų, o svarbiausia -maniau, jog kiekviena diena Londone bus tarsi mados šou. Toli gražu visa tai neprilygsta esamai realybei. Norint išlikti čia, turiu dirbti ir studijuoti vienu metu, o tai yra tikrai nelengva užduotis.

Kai man fmag.lt redaktorė pasiūlė kartas nuo karto aprašyti savo, kaip mados studento, gyvenimą Londone, aš susimąsčiau, ar šis mados studento "statusas" mane išskiria iš kitų ir ar tai man bent kažkiek leidžia pasijusti neįprastu... 


Ilgų ir plačių suknelių bei sijonų tendencija buvo atgaivinta prieš keletą sezonų, pasisėmus įkvėpimo iš gėlių vaikų judėjimo. Tuo metu buvo madinga dėvėti įvairiaspalvius, gėlėtus ar margintus įvairiais raštais drabužius, o hipės merginos buvo tiesiog pamišusios dėl ryškių, ilgų sijonų bei suknelių. Dabar šis įvaizdis yra kiek pakitęs ir kitaip interpretuojamas. Maksi ilgių drabužiai dėvimi ne tik bohemos atstovių, bet ir kitų, madai neabejingų, moterų.

Pagrindinis žmogų nuo kitų gyvūnų skiriantis bruožas – tai noras išsiskirti iš minios, būti kitokiu. Būtent tai ir yra viena iš esminių priežasčių, padėjusių atsirasti mados fenomenui ir skirtingiems moters įvaizdžiams, taikomiems madoje.

Gėrėtis, grožėtis, aikčioti iš nuostabos ir dūsauti suvokus, kad vargiai ar kada nors galėsi turėti bent vieną haute couture kūrinių savo spintoje. Rodos, tik tai įmanoma - stebėti aukštosios mados savaites ant didžiųjų pasaulio podiumų. Kruopštaus rankų darbo kūriniai, pasiūti iš aukščiausios kokybės medžiagų, dažnai primena teatrą. Tai rūbai, kuriuos norint vilkėti, neužtenka turėti vien tik krūvą pinigų, bet reikalingas ir garbingas statusas visuomenėje.

Ne paslaptis, jog norint išlikti lyderiu itin greitai besikeičiančioje mados industrijoje, tenka nuolat verstis per galvą ir stebinti įnoringąją mados publiką. Tačiau netikėtai į mados pasaulį sugrįžęs Tomas Fordas – tikra šio reiškinio priešingybė. Savo aukso amžiuje nuolat jautęs ne tiek poreikį, kiek spaudimą kurti vieną už kitą įspūdingesnius ir nematytus mados kūrinius, Tomas Fordas yra itin talentingas idėjų generatorius. Tačiau toks nepamatuotai sekinantis kūrybinis tempas išsekina net pačius gabiausius dizaino vunderkindus – dabar šį genialų kūrėją matome visai kitokį. Tačiau ar šitoks dizainerio žingsnis naudingas jam pačiam?

Beveik kiekvienas, šiek tiek daugiau mada besidomintis, yra bent jau girdėjęs apie tokius vardus kaip Anja Rubik, Freja Beha Erichsen ar Lara Stone. Kiekvieną sezoną šias ant podiumų karaliaujančias manekenes matome pristatant naujausias kolekcijas garsiausiems mados namams. Tačiau kaip nutinka, kad mes dažnai net nepastebime ar skiriame per mažai dėmesio androgeniškiesiems podiumo Dievams, ne ką mažiau dizainerių mylimiems, o dažnai net tampančiais jų įkvėpimo mūzomis, vyriškosios lyties modeliams? Taigi, šįsyk ant mados pjedestalo -  penki bene žinomiausi ir geidžiamiausi modeliai vyrai.