Mada

Kai jau į rankas paimi teptuką ir pati persidažai kambario sienas galvoje sukasi vienintelė mintis: ir velniop tie idealūs vyrai! Tada dar pagalvoji, kad esi beveik Kerė Bredšau, o santykiai su Šauniuoju verti nors vienos vienintelės „Sekso ir miesto“ serijos, vėliau dar truputį pasistaipai prieš veidrodį, vilkėdama poeto dovanotais vyriškais marškiniais bei dažais aptaškytomis rankomis, ir sąmoningai  įsivaizduoji seksą su ponuliu, kurio vardo minėti negalima. Man rodos, jei gyvenčiau Prancūzijos revoliucijos laikais už nuodėmes ir man nupjautų galvą. Mano ydos yra muzika, vynas ir vyrai. Apie pirmuosius kalbėti, atrodo, nebėra ką, tačiau vyrai visai kas kita. 

 Leopardo dėmės, kaip ir perlai ar maža juoda suknelė – niekados iš mados neišeinanti klasika. Tačiau priešingai nei juoda spalva ar perlai, gyvūno dėmės tampa labai ryškiu ir iš karto pastebimu akcentu, tinkančiu tik stiprioms asmenybėms, mat kiekvienas su jais susidūręs žmogus puikiai žino, kad dėmės ne tik padeda atskleisti asmenybę, bet gal ją ir stipriai prislopinti. Todėl būtent šis akcentas turi būti labai subtiliai afišuotas. Gatvėje niekada nesutiksite mados atstovės, kuri būtų nuo galvos iki kojų pirštukų „pasipuošusi“ leopardo ar gepardo dėmėmis. Ji puikiai supranta, jog subtilumas yra tikrasis estetikos pagrindas.

____________________________________________________________

Džiaugiuosi, kad tie, kurie skeptiškai žiūrėjo į tikrąją prancūzišką madą, buvo mielai šokiruoti ir daugiau nei dešimt minučių sėdėjo pirmosiose eilėse transo būsenoje. Pabodo, kai spauda kiekvieną kartą traktuoja, kad prancūziška mada žlugusi, kad ji prarado savo tikrąjį šarmą, kuris beveik kelis šimtmečius žavėjo visą pasaulį... Tačiau po kiekvieno ištarto žodžio, ateina tai, ko visi nesitikėjo. Šių metų aukštoji mada bei visa pasaulio grietinėlė sugūžėjo į ekstravagantiško Jeano Paulio Gaultier dirbtuves, kur buvo atskleistas visas prancūziškosios mados grožis. 

Pripažinkime – nepaisant asmeninės patirties ir įspūdžių, išgirdus žodį „ruduo“, mintyse iškyla krentantys lapai, pablukusios spalvos, švelni ir melancholiška nuotaika. O „žiema“? Apsnigtos kalnų viršūnės, skandinaviški megztukai, žiemiškos pramogos – tokios kaip slidinėjimas arba čiuožimas ant ledo... Panašu, jog visi šie šaltojo periodo idilę sukuriantys vaizdai buvo perkelti ant šių metų rudens/žiemos sezono podiumo. Dizaineriai, įkvėpti bohemiško, galbūt net šiek tiek kaimiško įvaizdžio, šį sezoną siūlo nors trumpam pamiršti modernų ir šiuolaikišką miestietės stilių, ir iš savo spintos išsitraukti storus, įvairiais raštais margintus megztinius, ilgus šalikus bei šiltas liemenes ar šortus – viską, kas neleis jums sužvarbti šaltais ir niūriais vakarais. Metas iš anksto pasirūpinti šaltojo laikotarpio triumfu jūsų spintoje!

 Mados korifėjaus Elie Saab kūriniai jau tapo moteriškos elegancijos, prabangos ir paprasta šneka tariant – grožio sinonimais. Tad nieko keista, kad dar nebuvo nei vienos šio libanietiško kraujo turinčio dizainerio kolekcijos, kurioje būtume pasigedę taip žaviai perteikiamų moteriško grožio kanonų, pabrėžiamų nepakartojamų ir pasakiškų Elie Saab suknelių, kuriose puikiai atsiskleidžia moderni bei šiuolaikiška mados samprata, pagrįsta tik šiam dizaineriui būdinga filosofija. Įmantrūs ir kartu paprasti kirpimai, suraukimai, drapiruotės ir elegantiškos drabužio konstrukcijos – tik keletas sudedamųjų dalių stebuklingame Elie Saab recepte, suteikiančiame progą kiekvienai moteriai pasijusti deive. Argi tai ne talentas – kiekvienam pristatymui pritaikyti panašią tematiką, tačiau kiekvieną kartą tai perteikti vis kitaip, kad nepasirodytų jau „matyta“, „girdėta“ ar „pasikartojančiai nuobodu“? Ne išimtis – ir stulbinanti 2010 metų rudens Haute Couture kolekcija.

 Vasaros pradžioje dizaineriai Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė (A&V), bendradarbiaudami kartu su sporto prekių gamintoju „Audimas“, teniso aikštyne pristatė ilgai ruoštą kolekciją „Ruduo–Žiema 2010-2011“. Sporto ir elegancijos sintezė dizainerių kūryboje maloniai nustebino ir nepaliko abejingų.

Su kuo asocijuojasi kaspinai? Lengvabūdišku valiūkiškumu? Mergaitiškumu? Neįpareigojančia elegancija? O gal... vaikyste? Tokia pat nerūpestinga, lengva ir džiaugsminga, kaip ir vėjyje plazdenantys drugeliai?Kad ir kokias mintis tai jums sukelia,  nepaneigsite, jog noras bent trumpam pasijausti vaikiškesne negu įpareigoja šiuolaikiškas ir modernus šių dienų pasaulis – ne toks jau ir retas... O jau tada belieka įpareigoti vaizduotę – ir pirmyn! 

_________________________________________________________