Mados aristokratė iš Amerikos

1928 metais gimusios Consuelo sėkmės istorija prasidėjo kai kartu su motina ir seserimi persikėlė į Niujorką ir pradėjo modelio karjerą. Beje, abiejų seserų virsmą modeliais lėmė atsitiktinis susidūrimas lifte su fotografu Andre de Dienes, kuris po kelerių metų taip pat atsitiktinai atras dar vieną merginą, vardu Norma Jean Baker (geriau žinomą kaip Marilyn Monroe).

Nepraėjus nė metams nuo modelio karjeros pradžios, Consuelo laukė pažintis su iš Italijos atvykusiu grafu Rodolfo (Rudi) Crespi, už kurio ištekėjo praėjus trims mėnesiams po pažinties. Netrukus po vestuvių jaunoji pora persikėlė į Amžinąjį miestą. Romoje jų rūmai tapo pagrindine įvairiausių miestą lankančių įžymybių, tokių kaip ištremtasis Irano šachas kartu su imperatoriene Soraya,  traukos vieta. 

Sėkmingas modelio debiutas ir santuoka su grafu atvėrė dar daugiau durų populiarumo nestokojančiai merginai. Aukštuomenės pokyliai suteikdavo puikią progą pademonstruoti savo nepriekaištingą skonį ir eleganciją (pavyzdžiui, jos pasirodymas „Pusryčiai pas Tifanį“ autoriaus Trumano Capotes rengtame „Black and White Ball“ buvo plačiai aptartas įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir dar šiandien minimas tarp svarbiausių mados akimirkų).

Bet didžiausias šios moters nuopelnas - ne sėkmingai parinkti aprangos ansambliai. Šiandien net keletas pasaulinį pripažinimą pelniusių italų mados namų dėkingi Consuelo už tai, kad padėjo jiems išgarsėti - tai ir Fendi, Missoni bei pats Valentino Garavani. Dvynėms Consuelo ir Glorijai jis dėkingas ir už tai, kad įtikino prezidento našlę Jacqueline Kennedy išmėginti šio dizainerio gaminius. Dizaineris iki šios dienos vis dar mielai pasakoja apie ameriketę, kuri apsilankiusi atelje Romoje, iš esmės pakeitė jo ateitį.

Verta paminėti tai, kad Consuelo mados kūrėjus skatino ne tik didelio altruizmo vedina - viešieji ryšiai buvo vienas iš jos vyro pragyvenimo šaltinių. Rudolfas rūpinosi garsių prekės ženklų, kurių savininkai dažniausiai buvo jo draugai, garsinimu. Pradėjęs nuo tokių tipiškai itališkų prekės ženklų kaip Vespa (Vanity Fair skelbia, kad būtent jam priklauso idėja filme „Romos atostogos“ („Roman Holiday“) pasodinti Audrey Hepburn ir Gregorį Pecką ant „Vespų“, kas smarkiai padidino motorolerių pardavimus). Vėliau grafas ėmėsi tokių mados namų kaip Fendi populiarinimo, o dizaineriai mielai rengė Romos aukštuomenės pažiba tapusią jo žmoną.

Be itališkojo Vogue sutuoktiniams taip pat teko itin svarbus vaidmuo kuriant Brazilijos ir Meksikos Vogue versijas. Kol Consuelo rūpinosi itališka mada, jos dvynė sesuo Glorija, padirbėjusi keletą metų Helenos Rubinstein kompanijoje, perėjo i amerikietiškąjį Vogue, kur ją dirbti pasikvietė legendinė Diana Vreeland. Netrukus prie sesers prisijungė ir Consuelo, tapusi Italijos Vogue redaktore. Jos vyrui atstovaujant vienus iš garsiausių itališkų mados prekės ženklų, o jai dirbant mados biblijoje, šeima tapo viena iš įtakingiausių Romos aukštuomenės porų. Nors interesų konfliktas buvo gan akivaizdus, daugybės prieštaravimų ar nepasitenkinimo šūksnių tais laikais jis nesukėlė.

Šiai moteriai Italijos vyriausybė yra skyrusi aukščiausią šalies apdovanojimą, teikiamą civiliams asmenims. Ji įvertinta už  pastangas garsinant Italijos madą ir jos industriją. Deja, nepaisant sėkmės Italijoje, saldus gyvenimas po kurio laiko apkarto - aštuntajame dešimtmetyje, šalyje kilus socialiniams neramumams, kairiųjų pažiūrų sukarintos grupuotės ėmė grobti turtingus asmenis, dauguma jų nusprendė palikti šią šalį (jų tarpe ir dabartinės Prancūzijos pirmosios ledi Carlos Bruni šeima). Net ir persikėlus atgal į JAV, Consuelo liko ištikima Vogue, kur liko dirbti net ir tada, kai redaktorę Dianą Vreeland pakeitė Grace Mirabella.

Per visą savo gyvenimą tiek Consuelo, tiek Glorija nuolat figuravo geriausiai besirengiančių asmenų sąrašuose. Vanity Fair įtraukė jas į geriausiai besirengiančių asmenų šlovės galeriją. Ir iš tiesų, jau nekalbant apie seserų itin gerą nuovoką pasirenkant ir derinant drabužius, jų elegancija ir stilius buvo juntami visose gyvenimo srityse –namuose, darbe, visuomeniniuose renginiuose.  

Consuelo puikiai atspindi savo laikmetį, kai moterys demonstravo išskirtinę eleganciją ir nepriekaištingas manieras. Galbūt todėl jos taip kontrastuoja su šiandieninėmis garsenybėmis, kurios nesibodi apsinuoginti, dalyvauti skandalinguose vakarėliuose ar demonstruoti „man tas pats, ką kiti galvoja“ požiūrio vien tik tam, kad sulauktų daugiau žiniasklaidos dėmėsio.  Consuelo atstovauja tą laikmetį, kurį šiandien daugelis atsimena su nostalgija ir neretai bando perkelti jį ant podiumų. Metą, kai gimė Italijos mada ir salonuose karaliavo ne išsišokėliai, bet elegantiškos moterys ir geros manieros.