Mados festivalis „arMada“ 2009

Gerokai, netgi 40 minučių vėlavęs festivalis pagaliau buvo pradėtas ir iš po užrašo „Užupio Odisėja prasideda čia“ ant podiumo išbėgo fakyrai, o fone gyvą pasirodymą surengė eksperimentinės muzikos grupė „AVaspo“. Savo dainas muzikantai pristatinėjo tarp kolekcijų pasirodymų. Na, o kiekvienas pasirodymas buvo pristatomas kelių minučių trukmės filmuku, kuriame buvo nusakoma kolekcijos koncepcija.

Ir štai - dar nevisai sutemus, žiūrovai pagaliau pamatė ilgai lauktą dizainerės Rasos Mekuškaitės kolekciją „Aitvarai“. Menininkė, jau nepirmą kartą dalyvaujanti įvairiuose mados renginiuose norėjo vizualiai ir apčiuopiamai išreikšti žmogaus jausmus ir būsenas: skaistybę, meilumą, išsiblaškymą, pyktį, baimę bei godumą. Šį pasirodymą galima buvo pavadinti labiau kaip performansą, nes buvo pristatyta tik viena suknelė... O aplinkui mergaitę demonstruojančią tą suknelę, bėgiojo vyras ir moteris, kurie šūkavo, kvatojo ir mosikavo skirtingais aitvarais. Kolekcijos idėja - mes patys valdome savo jausmus – buvo tikrai įvykdyta!

Diplomantė Ieva Daugirdaitė pristatė kolekciją “Spalvos ir siluetai” arba dar kitaip „Perdirbtos asociacijos“. Kolekcija sukurta remiantis idėja, jog spalvos, judesiai, drabužiai ir jų forma- tai nuotaikų, emocijų ir asociacijų išdavikai. Kolekcijos tikslas -  pasitelkiant elementarius drabužio siluetus – apskritimą, stačiakampį, trapeciją ir spalvas -  perteikti norimą emociją ir asociaciją. Penkios pasirinktos spalvos: juoda, žalia, geltona, mėlyna ir raudona simbolizavo optimizmą, aistrą, natūralumą, skausmą ir laimę.

Menininkas Joël Jagot iš Pietų Prancūzijos pristatė „Ne prêt a porter“ kolekciją. Jos tikslas buvo iškelti klausimus apie mados pasaulio aplinką ir jos kodus. Pristatančiame video filmuke dizaineris pasakojo, jog jį įkvėpia skulptūros, todėl šioje kolekcijoje rūbas tampa skulptūra. Iš storo popieriaus pagaminti korsetai leido tai suprasti. „Kolekcijoje labai svarbios kūno spalvos kelnaitės su dirbtinių plaukų imitacija ir kaukės... - jos ištrina veidą. Ir nežiūrint į šias „agresijas“ kūno seksualumas sugeba rezistuoti“ – pasakoja J. Jagot.

Kolekciją pavadinimu „Paviršius“ pristačiusi vilnietė Giedrė Anužytė bandė atkleisti, jog kiekvienas iš mūsų turime savo asmeninį kintantį paviršių, esame su mintimis, kurios verčia formuoti išorinį kiautą, su akimis, kurios tyrinėdamos aplinkos reljefus ir faktūras, mato kaip tai padaryti, mes su rankomis, kurios paklūsta pastarosioms ir deformuoja asmeninius paviršius, pokyčiai nuo to, kur esame, apie ką mąstome, liečiame, kuo kvėpuojame. Šios kolekcijos megztukai ir suknelės kone labiausiai panašėjo į kažką kasdieniško, ką galima būtų dėvėti. Klostės, vilna ir blizgučiai... Net ir aš jau nusižiūrėjau sau vieną megztuką!

Festivalio tikslas sukurti drąsiais estetiniais ir eksperimentiniais sprendimais paremtą meno ir mados sintezę, buvo įvykdytas su kaupu. Nors ir kartais nutrūkdavo garsas, apšvietimas spigino į akis, modeliai šalo ir vos tilpdavo į grimerines, vizualinis vaizdas tikrai džiugino (ypač koks buvo renginio biudžetas ir koncepcija).
 

Užkulisiai
 

Šiais metais šis novatoriškas renginys sulaukė nemažai dėmesio... Tikėkimės ir palinkėkime, jog „arMada“ dar plėsis ir dar nekartą įrodys, jog mada nėra, tik grožio samprata.

Nuotraukos: Domantė Kamiskaitė