

Viliojančiai pravertos rausvos lūpos, valiūkiško išgąsčio kupinos didelės akys ir gundančiai (ne)patogi situacija… Netikėtas vėjo gūsis, nepaklusnus šuo traukiantis pavadį, už tvoros užkibęs sijono kraštelis... Prisegamos kojinės, neriniuotos apatinės kelnaitės, permatomi naktiniai marškiniai… Pin-up girl – amerikietiškomis grožybėmis virtusi dailininko Gil Elvgren fantazija.
1955 metais septyniolikmetis iš Vokietijos netapo nugalėtoju „International Wool Secretariat“ skelbtame dizaino konkurse, tačiau pradėjo daugiau kaip keturis dešimtmečius trunkantį mados diktatą. Darbas su Pierre Balmain, Jean Patuo, Mario Valentino, Chloe, Fendi ir galiausiai Chanel mados namuose, šiaurietiška koncentracija ir atsidavimas darbui įtvirtino Karlo Lagerfeldo vardą mados istorijoje visiems laikams.
Taip taip, teisingai supratote - žemynas, kuriame karaliauja milijoninis Louis Vuitton ir kitų žymių mados namų padirbinių verslas, kuriasi itin savitos madų kryptys (prisiminkite japonų gatvės stilių!), sukasi masinės prekybos mechanizmai (vien ko vertas „Made in China“ užrašas) veržiasi į mados industriją. Tai nebuvo ir nėra vienadienis reiškinys ar netikėtas atsitiktinumas – veikiau dėsningumas, kurį galėjome numatyti iš anksto.
Femiman fenomenas – kas tai? Nauja mados pasaulio podiumų visuomenės metamorfozė? Podiumų Sodoma ir Gomora, kurios išvengti neįmanoma? Vienas iš triukų, kuriais pritraukiamas publikos dėmesys – juk bloga reklama yra tik ta, kuri... išvis neegistuoja?
Pastaruoju metu mados pasaulyje vykstantys reiškiniai priverčia mus stipriai suabejoti jau senokai suformuoto mados namų soste sėdinčio dizainerio stipriu autoritetu. Mados industrijos konvėjeryje, kuriame negailestingai geriausi keičiami dar geresniais, pabodę keičiami įdomesniais, o žūtbūtinėje kovoje dėl pripažinimo dėl savo vietos nėra tikras nei vienas žmogus, neegzistuoja nieko pastovaus. Ir klysta tie, kurie mano, jog stiprų autoritetą ir nenuneigiamą įtaką visai industrijai turintys dizaineriai, kuriantys įtakingiausiems mados namams, gali jaustis ramūs dėl savo vietos. Pastaraisiais mėnesiais garsiausius mados namus paliekančių dizainerių pavyzdys – nesvarbu, ar savo pareigoms jie ištarė „ne“ savanoriškai, ar patys buvo atleisti iš savo „nepajudinamų“ pareigų – tik parodo, kad mados namų vedlio karūna ne tokia jau ir lengva. Kodėl ir patys geriausi karaliai nuverčiami nuo sosto?
Gyvenimas – tai didinga istorija, tarsi pudros spalvų gama, vienas iš kito plaukiantys atspalviai, nuolat netikėtais akibrokštais pasipildanti dėlionė.... Gyvename tarp jų, – tarp spalvų ir istorijų, - kuriame jas, pasakojame, klausomės, išgyvename, piešiame, peikiame ar tiesiog pametame... Kai kurių istorijų tiesiog neįmanoma užmiršti, nes jos perduodamos iš kartos į kartą, vis naujai pražydusios, užburiančios naujomis spalvomis ir menančios savo kilmę. Mados istorija – kaip tik viena tokių…
Prieš kelis mėnesius vykusioje Kopenhagos mados savaitėje akis į akį susidūriau su gryniausiu Teddy vaikinu. Tuomet abejonių, jog stiliagos grįžta, tikrai neliko. Tą akimirką pamaniau, kad pats laikas įsigyti ryškiaspalvį stiliagišką varpelio formos sijoną, plačiapetį languotą švarką ir tokiu būdu ne tik nuspalvinti rudenines gatves, pataisyti kartais niūroką rudenišką nuotaiką, bet ir visu tempu pasinerti į penktuoju dešimtmečiu dvelkiantį laisvės sūkurį. Juk būtent laisvės pojūtis, energingi tvisto judesiai ir svaiginantis džiazas buvo ekscentriškųjų stiliagų gyvenimo ideologija.
Kiekvieni metai ne tik mados, bet ir daugelio sferų istorijoje palieka savo žymę. Tačiau mados industrijoje metai – kartu ir labai trumpas, ir labai ilgas laikotarpis. Besisukant renginių, kolekcijų, šou ir pristatymų karuselei, galima lengvai prarasti laiko nuovoką. Tačiau per metus net ir garsiausių mados namų likimai gali apvirsti aukštyn kojomis, į aukštumas iššauti niekam lig šiol nežinoti žmonės, o mados pasaulio grandai – smukti žemyn. Kuo ypatingi buvo 2010-ieji ir ką jie atnešė?
