Mados istorija

Kiekvieni metai ne tik mados, bet ir daugelio sferų istorijoje palieka savo žymę. Tačiau mados industrijoje metai – kartu ir labai trumpas, ir labai ilgas laikotarpis. Besisukant renginių, kolekcijų, šou ir pristatymų karuselei, galima lengvai prarasti laiko nuovoką. Tačiau per metus net ir garsiausių mados namų likimai gali apvirsti aukštyn kojomis, į aukštumas iššauti niekam lig šiol nežinoti žmonės, o mados pasaulio grandai – smukti žemyn. Kuo ypatingi buvo 2010-ieji ir ką jie atnešė?

Penktadienį paskelbtas Carine Roitfeld atsistatydinimas iš vyriausiosios redaktorės pareigų prancūziškojoje mados biblijoje Vogue mados pasauliui dar kartą įrodė, kad mada - tai industrija, kuri ne tik nuolatos keičiasi ir visuomet yra įsiveržusi vienu žingsniu į priekį, bet ir tai, jog mada- pilna netikėtumų, iššūkių ir siurprizų. Ši visą mados pasaulį sukrėtusi naujiena privertė ne vieną dešimtį tūkstančių merginų ir vaikinų iš nuostabos atsiremti į sieną. Jiems, o taip pat ir mums beliko tik prisiminti ir pasidžiaugti Carine Roitfeld įstabia karjera ir jos nenuginčijamai vienu didžiausių indėlių ne tik Prancūzijos madai, bet ir visam pasauliui per pastaruosius dešimt metų. 

Žinai, aš vis dar tikiu pasakomis. Dažniausiai jos būna apie aistringus princus: Jis išgelbsti mane nuo niūrios kasdienybės ir savo juodu, beveik žirgu, vežasi toli toli, kur tik juokas, vynas ir mano vyras. Mano princas glosto man šlaunis ir ties kiekvienu šviesoforu apdovanoja kaklą bučiniu. Saulei nusileidus Jis mane apkabina, pirštams slenkant nugaros linija, aš meldžiu, jog mano oda nepamirštų jo pasakiško kvapo. Ir tada mes ilgai ir laimingai gyvenam: kupini ramybės ir juoko,  rytų prie jūros, nuogų pečių, pūgų ir žinoma viskio su tabaku. Nežinau ar pasakomis tiki Ellen von Unwerth, tačiau jos talentas pavaizduoti šiuolaikiškai erotišką princesę nenuginčijamas. 

Vienas ryškiausių mados pasaulio aspektų yra begalinis troškimas žūtbūt susilyginti su aukštuomene, įrodyti, kad vienas ar kitas garsus vardas yra įperkamas. Dėl šios priežasties pasaulyje itin populiarūs drabužių ar rankinių ir kitų aksesuarų padirbiniai. Įprastose parduotuvėse pasirodančios garsių dizainerių specialiai kurtos kolekcijos sukelia masinę pirkėjų psichozę, kuriai negali prilygti net išpardavimų bumai.

Galime valandų valandas gėrėtis žymiausių dizainerių kūriniais, aptarinėti jų kolekcijas ir formuluoti ateinančių sezonų tendencijas – tačiau tik nedidelė dalis mados reiškinio gerbėjų gali įpirkti brangiu logotipu pažymėtus drabužius. Apie tai, kaip susikurti įdomų stilių masinių prekybos centrų pagalba – atskira tema. Šįkart – apie tai, kai garsūs dizaineriai sutinka bendradarbiauti su fast fashion mados tinklais ir sukurti parduotuvėms atskirą drabužių liniją - žinoma, masinės prekybos kainomis. Ką tai duoda pačiam dizaineriui? Ar tokia kolekcija bus prastesnė nei kita, pademonstruota ant podiumo ir pažymėta neįperkamuoju logotipu? Galų gale – kokios šio reiškinio priežastys?

Ne retam žodis mada asocijuojasi su rafinuotu ir gilias tradicijas vertinančiu Paryžiumi ir visa jo haute couture, ekstravagantiškuoju Londonu, o gal prabangą vertinančiu Niujorku, tačiau niekada nesusimąstėme, jog tikrąją madą galime rasti visai čia pat - kitoje Baltijos jūros pusėje, Kristiano Anderseno bei mažosios undinėlės gimtinėje - Kopenhagoje. Danija tituluojama Laimingiausios Pasaulio Tautos vardu. Ji, be abejonės, mus žavi didžiulėmis ambicijomis ir užmojais. Kai prieš keletą metų išgirdome debatus apie Kopenhagos siekį tapti penktąja mados sostine po Paryžiaus, Londono, Niujorko ir Milano - pripažinkime, suabejoti tikrai teko. Nejau skandinaviškas modernizmas, jaukus minimalizmas ir bohemiškas avangardas užkariaus išlepusį ir visko mačiusį pasaulį? 

Vargu ar kas sutiktų ginčytis, kad nepastovumas yra neatsiejamas nuo mados industrijos. Mados industrija taip pat neatsiejama nuo milžiniškos konkurencijos ir veržlaus  dizainerių noro išsiskirti iš kitų. Tačiau kad ir kiek daug pasaulyje būtų talentingų kūrėjų, istoriniuose mados puslapiuose atgula tik pačių išskirtiniausių mados namų vardai. Dauguma iš jų – Chanel, Christian Dior ar Balenciaga – jau yra tapę tikromis legendomis. Tačiau vykstant savotiškai mados evoliucijai keičiasi ir mados imperijų sostuose sėdintys valdovai – legendos miršta, o jų sukurtos pasakos nesinori pamiršti. Belieka jos plėtojimą pavesti naujiems įpėdiniams – juk itin dažnai prisimenamas posakis, jog nepakeičiamų nėra. Ar iš tikrųjų?

Šiame žurnale vargiai galima rasti patarimų, kaip apsirengti turint “kriaušės” ar “obuolio” figūrą. Tai taip pat nėra žurnalas apie tai, kaip atrodyti madingai už nedidelę kainą... Jis visiškai nepraktiškas – žurnalo puslapiuose nėra jokio buitiškumo ar kasdienybės. Tačiau tai nenuginčijamai yra svarbiausias ir įtakingiausias mados leidinys pasaulyje. Vogue yra daugiau nei žurnalas. Tai - mados biblija. Tačiau jame svarbiausią vietą užima ne dėvimi drabužiai... Vogue yra lyg raktas, atrakinantis duris į prabanga ir elegancija pulsuojantį pasaulį, kurio grožis prilygsta menui.