

Londonas. Saulėta rudens popietė ir rami gatvė. Lėtai prieš jus išnyra Susie Mashford, studentė. Prasilenkiate su vyru, kurio veide vos pastebima šypsena. Tai - Ian Maynard, taksi vairuotojas. Matote, kaip gatvę ką tik kirto Jo Ratcliffe, jauna menininkė, ji taisosi veidu krentančią šviesių plaukų sruogą. O tik akimis nulydėjus Chris Gove, meno vadovą, tolumoje išvystate patį Londono simbolį - Big Ben. Visi šie praeiviai– britai, visi jie dėvi po Burberry lietpaltį.
Prancūziška elegancija man kvepia mėlyna spalva, išssiklaidžiusiais tabako dūmais ir blankia ankstyvo ryto šviesa. Prabanga, išskirtinumas, aukštuomenės privilegijos, ypatingas gyvenimo būdas ir svarbiausia – ne kiekvienam prieinamas haute couture. Prisiminimai apie senovinius močiutės perlų karolius, itin saldžius kvepalus susipina su įspūdžiu vartant garsiausią prancūzų mados žurnalą „L’officiel“.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Intymaus ir paslaptingo moterų apatinio trikotažo istoriją galima pasakoti keliais būdais – pirmiausia, tyliai šnabždant į ausį mažas paslaptis ir moteriškas gudrybes, arba drąsiai ir garsiai – juk daugybė moterų pasiaukojo kurdamos šiuolaikinį seksualumo supratimą, kartais ir labai skausmingais būdais formuodamos savo kūno linijas.
20a pradžioje intelektualiniame ir meniniame gyvenime vyko radikalūs pokyčiai: Zigmundo Froido teorija, Kubistų judėjimas, Pablo Picasso ir Adomo Brako įtaka, Gustavo Malerio (Gustav Mahler), Klodo Debiusi (Claude Debussy), Igorio Stravinskio ir Moriso Ravelio (Maurice Ravel) muzika bei Aisedoros Dunkan kostiumai, Sergėjaus Diagilevo „Rusų baletas“, kuris pirmą kartą išvydo dienos šviesą 1909m. Paryžiuje ir Londone. Šokio energija bei šviesos ir scenografijos didybė, tokiuose baletuose kaip „Rojaus paukštė“ ir „Petruška“ pagal Stravinskio muziką bei „Šeherezada“ sukėlė sensaciją.
Tarpukario epochos, kuri dar vadinama Jazz‘o amžiumi bei „Beprotišku“ dešimtmečiu (1919-1930), įvaizdį karūnavo berniokiška šukuosena, o toji, kuri norėjo išsiskirti savąja ilga kasa, neatitiko laiko įvaizdžio.
'Tad kas gi liko man?' - pasipiktinau, pamačiusi dainininką Prince pasipuošusį nuostabiais aukštakulniais ir unisex kvepalus, užkariavusius parduotuvių vitrinas. Atsakymas plazdėjo mano spintoje... suknelė: trumputė, gundanti, išmintingai pavadinta kokteiline.
