Mados namų vedliai – ar jie tikrai (ne)klystantys?

Neliečiami ar pažeidžiami?

Kad ir kaip žiauriai tai nuskambės, žodžių junginyje mados industrija iš karto galima aptikti dvi priešpriešas. Pirmoji – kūryba, atsidavimas ir meilė madai kaip reiškiniui, antroji – komercinė šio pasaulio pusė, o tai reiškia, jog materialiaisiais principais turi būti nustatyta tos kūrybos vertė. Dėl to visi kūrėjai – tiek pradedantys, tiek patyrę – yra suvaržyti šiokių tokių rėmų. Madai, kaip ir verslui, reikia rezultato. Todėl dizainerio kūryba bet kokiu atveju turi būti pelninga, įdomi, „skani“, patraukli, kartais – šokiruojanti. Dėl to daugiau ar mažiau linkstama prie praktiškosios mados pusės, drabužių, kuriuos išties galima dėvėti. 

Eksperimentuoti ir išdarinėti nematytus dalykus sau leidžia tik pelnytai mados genijais vadinamos asmenybės – jau mūsų pasaulį palikęs Alexander McQueen, Miuccia Prada, naujos pažibos mados-meno srityje Gareth Pugh, Maison Martin Margiela (pastarasis atsisako rodytis savo kolekcijų pristatymo metu ir iki šiol niekas nėra matęs, kaip atrodo šis dizaineris – galima spręsti, jog šitaip Margiela akivaizdžiai neigia vyraujantį dizainerių kultą). 

Alexander McQueen

Gareth Pugh

Maison Martin Margiela

Prada

Tačiau kaip rodo šių metų įvykiai, net ir vienas, tačiau ryškus ir mados namų geram vardui kenkiantis įvykis iš dizainerio pusės gali vienu mostu užbraukti visus gerus darbus ir nuopelnus, per sekundę užmiršti viską, kas buvo prieš tai. Be abejo, kalbu apie Johno Galliano atleidimą – staigi Dior reakcija į skandalą sukėlusius dizainerio pareiškimus nepaliekant jokios galimybės pasitaisyti tik įrodo, jog dažniausiai mados industrijoje viršų ima ne žmogiškosios vertybės, o kovos dėl išlikimo principai, šiuo atveju – itin gero mados namų vardo išlaikymas.

John Galliano

Dior

Dior

Išeiti savo noru

Suprantama, kai reikalai klostosi ne taip sėkmingai, kaip norėtųsi, neretai dizaineriai kapituliuoja patys. Tai dažniausiai įvyksta dėl kūrybinio išsekimo, pernelyg didelio darbo krūvio – keleto linijų kūrimo iš karto (juk vieniems mados namams per metus tenka pristatyti mažiausiai 2 kolekcijas, neminint haute couture, ar vyriškųjų mados linijų...) 

Tačiau kartais atsisveikinimas su mados namais įvyksta pačioje viršūnėje. Vienas iš pavyzdžių – Jean Paul Gaultier ir Hermes bendradarbiavimo pabaiga.  Beveik septynerius metus praleidęs Hermes mados namuose ir žavėjęs ne tik mados gerbėjus, bet ir įnoringus mados kritikus, mados chuliganas savo sprendimą motyvavo noru susitelkti saviems projektams ir savo vardo kolekcijoms kurti. Visiškai suprantama, kodėl tokie atvejai pasitaiko itin retai – atsisakyti savo darbo vietos gali tik įtakingą vardą turintis dizaineris, nes bet kokiam kitam, ne tokiam žinomam kūrėjui toks poelgis būtų ne visai logiškas ir naudingas. 

Hermes

Netikėti sprendimai ir jų priežastys

Prieš kelias savaites pasaulį apskriejo žinia, jog savo postą Balmain mados namuose palieka talentingasis kūrėjas Christophe Decarnin. Paskutinės savo kolekcijos pristatyme jis nepasirodė dėl oficialiai įvardytos priežasties – nervinio išsekimo, kuri nežadėjo nieko gera. Paryžietiškus mados namus iškėlęs į viršūnes ir įvedęs industrijai savotiškai beprotišką Balmain kultą, dizaineris netikėtai nusprendė tiesiog palikti šiuos mados namus. Kalbama, jog išsekimas ir pervargimas nėra vienintelės priežastys – kapituliavimą lėmė ir tarpusavio nesutarimai su Balmain pirmininku Alainu Hiveliu.  

Balmain, Richard Avedon

Balmain šiandien

Christophe Decarnin

O kas toliau? 

Kol kas nežinoma nei kas pakeis John‘ą Galliano Dior mados namų poste, nei kas taps naujuoju Balmain įpėdiniu. Belieka tikėtis, jog bet kokie pokyčiai bus į gera – abudu dizaineriai pastaraisiais sezonais buvo kritikuojami dėl kūrybinio užsistovėjimo vienoje vietoje. Tačiau tai paskatina ir kitokias mintis – visame pasaulyje žinomas ir garsus veidas įpareigoja bet kokį naujai atėjusį dizainerį pasirodyti kuo geriau ir vietos klaidoms, čia, ko gero, nėra. Panašiuose apmąstymuose skendėjome ir po Alexander‘io McQueen‘o mirties, tačiau ilgą laiką su juo dirbusi Sarah Burton nesulaukia daug kritikos, nors ir dabar akivaizdžiai matoma, jog McQueen vardas nebėra toks populiarus mados savaičių metu. 

Iš daugybės pavyzdžių matyti, jog ir nepakeičiamais vadinami kūrėjai iš tikrųjų yra tokie patys pažeidžiami kaip ir kitos mados industrijos grandinės dalys. Jie gali būti lengva ranka pakeisti, atleisti, sukritikuoti, o tokioje konkurencinėje kovoje išlieka tik patys geriausi ir stipriausi. Taigi, kas kitas?

Nuotraukos: fashiongonerogue, fashionologie, vogue, souvenirs, elle