Mados olimpas... Madeleine Vionnet

Pirmi žingsniai

Madeleine Vionnet gimė nuturtingoje šeimoje (1876). Būdama 12 metų, ji paliko mokyklą ir pradėjo mokytis sukirpėjos amato. Išmokiusi visas šias subtilybes Madeleine pradėjo dirbti Paryžiuje, o jau šešiolikos metų išvyko į Angliją, kur dirbo skalbėja. Gyvenimas Anglijoje buvo įvairiapusiškas: ji susituokė ir susilaukė dukrelės, tačiau vėliau prasidėjo nelaimės - dukrelės mirtis bei  skyrybos... 

Po visų nelaimių Vionnet, būdama dvidešimties, tapo vieno siuvimo atejlė valdytoja. 1900 metais grįžo į Paryžių ir įsidarbino seserų Callot mados namuose, kur vėliau tapo vyriausios iš seserų Marie Callot Gerber dešiniąja ranka. „ Pas ją aš išmokau gaminti „Rolls-Rois“, be jos aš gaminčiau „Fordus“.

Šlovės spinduliai bei neužmirštamas braižas

1907 metais, Jacques Doucet pavedė Vionnet atnaujinti jo modelius. Tuomet ji atsisakė korsetų ir sutrumpino ilgius, tačiau tai labai nepatiko ir klientėms, ir pardavėjams. Dėl visų šių problemų ir nesusikalbėjimų, ji buvo priversta dirbti savarankiškai.

Populiariausius siluetus Vionnet sukūrė 1920 metais ir trečiojo dešimtmečio viduryje susilaukė triumfo. Nepaisant to, ji labai prisidėjo ir prie prieškario mados formavino.  Vionnet atsakingai žiūrėjo į moters kūną. Ji dirbo kaip tikras skulptorius: kūrė modelius ant medinio manekeno, o ne piešė popieriuje. Apsukdama aplink visą kūną audinį, ji pastebėjo kaip pastarasis apgaubia figūrą. Ji domėjosi senovės graikų skulptūrų siluetais ir graikų vazų piešiniais. Jos kuriamos sunkelės dažniau buvo drapiruojamos ant kūno nei siuvamos, o konstruojamos klostės galėjo būti paprastos ir tiesios, arba nepaprastai prabangios ir maištingos: dauguma suknių buvo drapiruojamos pagal schemą, kuri padaro sunkelę gyvybingą, nes ji įgauna formos nepastovumą.

Štai todėl mados pasaulyje ji laikoma viena žymiausių sukirpimų meistrų. Nors ponios Vionnet idėjos toli gražu prigijo ne iš karto. Pavydžiui, šiandien būtų sunku įsivaizduoti madą be Vionnet sukurtų modelių. Be šios meistrės nebūtų šilkinių nuo nuogų Hollywood žvaigždžių pečių krintančių sunkelių. Juk ji pirmoji panaudojo įstrižą kirpimą, menišką drapiravimą. Nė vienas modeliuotojas ir šiandien negali perprasti jos sukirpimo paslapčių. Modeliuotojui Azzedine Alaïa, aukščiausios klasės sukirpimo meistrui, prireikė mėnesio, kad suprastų vieną iš Vionnet sukirpimo paslapčių. Daugiau niekas ir nežino, kaip sukirpta dramblio kaulo sunkelė, turinti tik vieną siūlę.

Tolimesni stebuklai

Su vienu Madeleine Vionnet stebuklu susipažinote, tad sekantis – audinys. Ji suprato, kad tik minkštas audinys atkartoja kūno judesius, todėl ji naudojo išimtinai tik šilkinį krepą, musliną, aksomą ir satiną. Norint sukirpti įstrižai, buvo reikalingas dviejų metrų plotis. Jos matematiniai gabumai ir gebėjimas suvokti geometrines formas, tokias kaip stačiakampis ir trikampis, leido jai sukurti tobulus modelius. 1918 metais, specialiai jai buvo pagamintas šviesiai rožinis krepas, kurio sudėtyje buvo šilkas ir acetatas – tai buvo vienas iš pirmųjų sintetinių audinių.

Spalva meistrės Madeleine Vionnet nedomino, jai užteko baltų atspalvių. Būtent dėl to suknelės priminė senovės graikų drabužius. Dekorui ji naudojo siuvinėjimą arba stilizuotas rožes, mazgus. Be dekoratyvinės funkcijos, šie elementai atliko dar vieną – strategiškai surinkdavo medžiagą reikamose vietose taip, kad nebereikėtų siūlių. Vionnet visada dėmesį skyrė tam, kad dekoratyvūs elemantai neapsunkintų suknelės: siuvinėjimas "ėjo" pagal siūlą, kad pakartotų kiekvieną judesį. Juk „kada moteris šypsosi, jos sunkelė turi šypsotis kartu su ja“.

Štai tokia buvo Madeleine Vionnet, kuri visą savo gyvenimą atidavė madai, kad sukurtų tai, ko niekas negalėtų pakartoti. Juk visus savo modelius nufotografuodavo iš trijų pusių ir segdavo į albumus, kurių dabar yra virš 75! Be jos begalės originalių modelių nebūtų buvęs įkurtas Paryžiaus Mados ir Tekstilės muziejus.