
Thom Bara
„Kalbant apie ilgaamžią fotografijos istoriją, niekas daugiau nesugebėjo tobulai užfiksuoti širdį veriančias nematomas erdves tarp matomų ir neapčiuopiamų daiktų“
Richard Avedon
Kokia diena be kvapnios Ceilono arbatos su vanilės ir raudonųjų apelsinų žiedais, be vėjyje besiplaikstančių užuolaidų ir svirplių griežiamų natų? Kokia grakšti moteris be prabangios Cristobal Balenciaga skrybelaitės ir Mauboussin perlų vėrinio? Taip neįsivaizduojamas ir mados pasaulis be fotografijos lakštingalėlės - Lillian Bassman.

Moteris, kuri kvepia persikinėmis ferulomis ir apelsinmedžio žiedų aliejumi, visada pakerės savo idėjomis, žodžiais bei unikaliais darbais. Nuo pat mažumės Lillian domėjosi mados subtilybėmis, todėl tai, jog buvo pakviesta dirbti Junior Bazaar žurnale, nebuvo netikėtas įvykis. Čia vystėsi jos individualumas, braižas bei tolimesni darbai su Bazaar. Po kurio laiko, ji pradėjo dirbti mados fotografe Harper‘s Bazaar, kur susipažino su Richard Avedon, Robert Frank, Louis Faurer, Arnold Newman.

Dirbdama ji į pasaulį išleido savo juodai baltus prancūziškais narcizais dvelkiančius darbus, kurie buvo spausdinami Harper‘s Bazaar mados žurnale. Fotografijose Lillian atskleidė neapčiuopiamus daiktus, suteikdama jiems žemiškus pavidalus. Nepaisant to, ji sugebėjo sužavėti dar nematyta moterų gracijos fiksacija. „Lillian Bassman moterys amžinai melancholiškos, jaumingos. Tai sunkiai suprantama elegancija, kuri yra nykstanti rūšis“ – Judith Thurman.

Nesvarbu ar tai pavasaris, ar ruduo, tačiau visada Lillian Bassman visuomet dvelks prancūziškais narcizais bei Ceilono arbata, kurios gurkštelėję ir užsimerkę išvysime nežemiškas bei itin grakščias moteris.


.jpg)









Nuotr. Artline 
