Maistas: natūralus ar ne?

Nesiliaunant diskusijoms apie sveikatą, ekologiją ir natūralumą, maisto produktų ženklinimas tampa labai svarbus kiekvienam žmogui. Jeigu kadaise retai matydavome parduotuvėje žmogų, kuris skaitytų, iš ko padarytas vienas ar kitas produktas, o tokius sutiktus būdavo galima apšaukti kokiais nors anoreksikais tiesiog nes jie domisi, kiek yra kalorijų produkte, tai dabar labai daug kas parduotuvėse skaito ne tik savo atsineštus sąrašiukus „ko reikia nupirkti“, bet ir ženklus ant produktų.

Ko bijome maiste

Maisto žymėjimasKai norisi natūralumo, tai produktų ženklinimas kartais leidžia susigaudyti, kuris produktas yra labiau natūralus ir ekologiškas, o kuris yra mažiau. Tačiau tokius dalykus pasakyti yra ne visada labai lengva, nes kartais vartotojai ir netinkamai interpretuoja tas visas etiketas. Visgi, pats baisiausias priešas paprastai atrodo tas, kuris prasideda reide „E“, o toliau seka numeris. Taip pat visokie benzonatai ir nitratai kelia šiurpą. Kuo daugiau tokių dalykų parašyta, kuo mažiau pievutės ant pakuotės nupiešta, tuo baisiau darosi valgyti tokį produktą.

Į ką riekia iš tiesų kreipti dėmesį

Tačiau įdomu tai, kad toks paviršutiniškas produkto ženklinimo tyrimas kartais gali visai neatspindėti realybės. Na ir kas, kad jūs neradote ant pakuotės parašyta „E“, jeigu tie patys komponentai buvo įvardinti pavadinimais be šių tarptautinių kodų. Ir kas čia tokio, jeigu yra labai daug visokių „E“, jeigu jūs nežinote, ką jie reiškia? Kartais taip reikia rašyti vien tam, kad sutaupytume vietos, o tas pats „E“ gali reikšti net ir actą ar kažkokius visiškai natūralius priedus. Tai juk tiesiog sutartiniai žymėjimo ženklai, kai nebūtinai žymimi blogi priedai. Dar vienas triukas – kai randame tik vieną nuodingą konservantą, tarkime, kokį nors skonio stipriklį, o ant kitos pakuotės tų visokiausių konservantų būna išvardinta vos ne dvidešimt. Aišku, tada atrodo, kad reikia ir pirkti tą, ant kurio mažiau visko prirašyta. O kur čia klaidinimas? Jis atsiranda ten, kur suprantame, kad dar svarbu ir ne tik, ko įdėta, bet ir kiek. Kažkur gali būti įdėta po tokią mažytę konservanto dozę, kad ji visai nekenkia, o kitur gali to vieno vienintelio išvardinto būti tiek daug, kad iškart prarysite jums nesveiką dozę. Be viso to, reikėtų apskritai žvelgti į maistą mąstant savo galva. Pagalvokite, ar gali būti natūralūs lietuviški arbūzai gruodžio mėnesį? Ir kaip gaminamas pudingas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *