Augustė - moteris atradusi Japoniją

Augustė - Japonų kultūros centro vadovė. Nuotr. Raimundas Bulota

Kas įvyko grįžus į Lietuvą?

Grįžus iš Japonijos norėjosi tęsti tai, kuo gyvenau, sukauptos žinios ir patirtis paskatino visu tuo pasidalinti. Japoniją ir jos kultūrą, kuri turi kelerių tūkstantmečių istoriją, galima "studijuoti" visą gyvenimą ir iki galo nesuprasti. Tarkime, kardų kalviai, kaligrafai - visa tai atskiras pasaulis, kuriam gali būti skirtas visas gyvenimas, kur tradicijos nešamos iš kartos į kartą. Tai labai įdomu, bendraudamas kiekvieną kartą sužinai nepaprastai daug naujo. Vėliau tai peraugo į kultūrinius įvykius Lietuvoje - seminarus, pristatymus, susitikimus...

Galiausiai tai tapo priežastimi įkurti "Tsuru"?

Atėjo ta diena, kada reikėjo įkurti kultūros centrą, prieinamą visiems, kurie nori pažinti japonų kultūrą. Centro veikla labai plati - pradedant pažintiniais seminarais ar paskaitomis, baigiant susitikimais su rašto, kaligrafijos ir kitų menų mokytojais iš Japonijos. Vienas didžiausių įvykių,  susijusių su "Tsuru", yra jau tradicija tampanti Taikos ir tolerancijos akcija.
 

Kokia patirtis jums pačiai yra itin svarbi?

Gyvenant Japonijoje, dirbant su japonais nejučiomis priimi jų vertybes kurios keičia asmenybę. Požiūrį ir galimybę atsiriboti nuo kasdienių dalykų. Japonijoje egzistuoja didžiulio gyvenimo tempo realybė, tačiau jie sugeba sustoti "čia ir dabar", tam tikrą akimirką palieka viską, kas slegia, atsipalaiduoja. Toks paradoksas - Tokijuje milijonai žmonių prasilenkia gatvėse, tačiau užklydęs į mažą šventyklėlę, apsuptą sodų - pajunti absoliučią ramybę.

Būnant ten sutikau  daug pasiekusių  savo srities specialistų, su kuriais bendrauti yra išties paprasta ir malonu. Tiesiog nėra to mums įprasto barjero.
 

Tęsiant kultūrinio paveikslo atspindžius - kokia japonė moteris?

Daugelis mano, jog moteris japonė retai renkasi karjeros kelią, dažniau lieka namuose. Iš dalies taip ir yra, net kartais atrodo, jog visuomenėje  oficialiai pristatant  šeimą, moteris lieka šiek tiek nuošaliau. Tačiau tai nieko nereiškia - nuo senų laikų šeimoje vyras yra atsakingas už " soto" (tai, kaip jis pristato savo šeimą visuomeneje), o moteris atsakinga už namų erdvę "utchi" - čia ji valdovė, priimanti sprendimus. Tai tarsi šeimos atsakomybių pasidalijimas. Norint tai suprasti, reikia pamatyti pagarbą šeimoje.

Nuotr. Marieke Holthuis
 

Kaip tai susiję su karjera?

Na, o karjera - moterys turi lygias teises renkantis darbą, tačiau kelionės ir nepastovumas atitraukia moterį nuo namų. Tenka rinktis: namai ar karjera. Moteris sprendžia pati. Taip jau susiformavo, jog dauguma pirmenybę teikia  namų šilumos kūrimui.

Ką diktuoja vakariečių kultūra?

Įtaka yra milžiniška - vakarų mados, tendencijos ir noras atrodyti kaip vakariečiai. Stotyse išgirsite hip-hop muziką, matysite šokančius žmones, tikrai atrodo, jog Vakarų kultūra neatsiejama  jų gyvenimo  dalis. Tačiau taip yra, tik žiūrint iš šalies - ekstravangatiškos išvaizdos jaunuolis grįžęs namo visuomet nusiaus ir paliks už durų batus, rodys didžiulę pagarbą šeimai, valgys tradicinę vakarienę, maudysis tradicinėje vonioje ofuro.

 
Nuotr. Marieke Holthuis

O kas yra "Harajuku"?

Vieta, rajonas, paradas vykstantis sekmadieniais (nors Harajuku kiekvieną dieną šurmuliuoja judesys, bet sekmadienį ypač gausiai). Tai diena, kai gali tapti tuo, kuo nori būti, pabrėžti savo stilių. Čia sutiksite nuo anime herojų iki ekstravagancijos viršūnių puošeivų. Nesvarbu, ar esi didžiulės korporacijos darbuotojas ar studijuojantis jaunuolis - turi savo "harajuku" kostiumą sekmadieniams. Kad tai tikrai verta dėmesio, įrodo dažni garsiausių pasaulio dizaino ir meno atstovų vizitai - jie čia atvyksta pasisemti įkvėpimo. (Aut. past. "Harajuku" dvasia Flickr )
 

Ar sutinkate, jog veikla sielai, kuri yra atkeliavusi iš Rytų, yra "mados klyksmas"?

Iš dalies, sutinku. Būna taip, jog žmogus mano atradęs savo pašaukimą, tarkime tapybą, po trijų metų darbo galįs apsiskelbti pasauline įžimybe. Tuo tarpu japonas, tapantis 30 metų, kukliai atsakys, jog tai "tik" 30 metų, po dešimties ar dvidešimties jis žinos gerokai daugiau. Tai atspindi skirtingus požiūrius į gyvenimo būdą ir vetybes.
 

Japonas yra kuklus..

Turime gilintis į daugybę detalių, pradedant visuomėnėje priimtomis vertybėmis, kurios formavosi tūkstančius metų. Jiems tai yra normalu, nereikia papildomų paaiškinimų.

Nuotr. Marieke Holthuis

Kokia yra grožio samprata?

"Vabi sabi" principas - gyvenimo būdas, akimirkos grožis. Tai, kas yra paprasta, natūralu, netobula. Gamta yra puikus pavyzdys - nerasime dviejų vienodų medžių, tačiau įdomios formos ar kreivos šakos privers stabtelėti, susidomėti.
Asimetrija taip pat pastebima ir interjere, mene. Formos nėra apibrėžtos, daugelis detalių paliekama intuicijai.

Kai pražysta sakuros ar klevai nusidažo raudona spalva,  visi "meta" darbus, nesvarbu ar esi aukšto rango vadovas ar darbininkas. Tuo metu viską palieki ir eini džiaugtis sakuromis (hanami), nes jos žydi labai trumpai ir primena apie mūsų pačių laikinumą. Tai labai daug pasako.

Gamta yra taip arti, tačiau koks santykis su materialiąja prabanga?

Arbatos puodelis, kuris atrodo visiškai paprastas, įvertintas kaip nepavykęs gaminys dėl savo asimetrijos, gali būti didžiausia vertybė arbatos gėrimo ceremonijos meistrui. Nes jį prieš 300 metų pagamino garsus keramikas. Štai jums ir prabanga, pagal kitų principus.

"Japoniška tradicija" - tai kuklumas. Teko matyti daug žmonių, kurie gali sau leisti labai daug, tačiau vengia blizgesio ar ištaigingo fasado. Arba anaiptol, nenustebkite sutikę žavią senučių porą, geriančią kavos puodelį už daugiau nei keliasdešimt dolerių. Kontrastai galioja ir čia.

Tuo tarpu jaunoji karta gali puikuotis drabužiais, batais ir rankinėmis. Tai, be abejo, įtaka atkeliavusi iš Vakarų. Šiuo metu būtent japonai yra didžiausi prabangos prekių vartotojai.

Nuotr. Marieke Holthuis

Vertybių skalėje visai kiti kriterijai, išskirkite bruožus, kurių trūksta mūsų tautai.

Bent du dalykus norėčiau paminėti.  Pirmasis - nebijoti suklysti, nebijoti suklysti mokantis. Japonai supranta, kad pradedant  naują veiklą,  veiksmą kartoti turi "itchi man" kartų ( 10 000 kartų), kad  suprastum ir tik tuomet įvertintum, ar tai, ką darai - yra gerai ar blogai.

Kitas svarbus aspektas - mėgavimasis procesu , kurį dažnai pamirštame. Rezultatai ateis tuomet, kai džiaugsiesi tuo, ką darai. Be abejo, mums vis dar svarbu, ką apie mus ar mūsų veiklą mano kiti. Tai nėra gerai.

Tebūnie tai įžanga, į japonų kultūrą. Kas vyks artimiausiu metu "Tsuru" ?

Balandžio pabaigoje atvažiuoja Aikido meistras iš Okaido (Hokkaido) salos - labai nuostabus žmogus. Tai puiki galimybė pabendrauti su dvasingu, daug pasiekusiu meistru. Kiekviena kartą jam atvykus jaučiu didelį džiaugsmą. Vasaros pabaigoje bus organizuojama jau ketvirtoji "Taikos ir tolerancijos akcija".

 
Nuotr. "TSURU" - Taikos akcija 2007 m.

Daugiau informacijos apie Japonų kultūros centrą "TSURU" rasite ČIA