

Ar pažįstate tą jausmą, kai sutikę žmogų tarsi įkvepiate gaivaus oro ir plačiau atmerkiate akis? To žmogaus dėka čiumpate už uodegos įkvėpimą ir stengiatės dar daugiau dirbti ir tobulėti, sekti mūzos pavyzdžiu? Fridos Kahlo asmenybė vis dar inspiruoja ne tik garsiausius pasaulio dailininkus, fotografus, bet ir scenos žvaigždes, o kartu ir mados atstovus. Nors didžiąją gyvenimo dalį moterį tikrąja to žodžio prasme laužė skausmas, jos istorija, visų pirma, moko džiaugtis gyvenimu ir išnaudoti trumpą mums skirtą laiką. Tad kviečiu Jus leistis į kelionę po kūrybos, meilės, skausmo ir stiprybės kupiną pasaulį. Jame kadais gyveno nedidukė, smaragdinių akių ir smalos juodumo plaukų dailininkė Frida...
Man patikdavo žiūrėti į jį, kai jis rūkydavo. Jis primerkdavo akis traukiant gilų ir nuodėmingą dūmą, o kai jį išpūsdavo, jo putlios lūpos taip susiglausdavo, jog atrodydavo, kad jis nori mane pabučiuoti. Aš visada turėjau didelę fantaziją. O jis sakydavo, kad mano mintys neturi ribų, kad jis norėtų į jas panirti ir jose būti amžinai. Nors dabar aš galvoju, kad mano paranojiški išsigalvojimai ir agresyvios svajonės nužudė mūsų meilę. Na, jei ją galima taip vadinti... Nors jis man dažnai sakydavo, kad aš esu Jo gyvenimas. Gyvenimas gyvenime.
Jau praeitame straipsnyje paneigėme faktą, kad rusaitės neturi stiliaus pojūčio, tačiau šiame straipsnyje drąsiai galime teigti, jog stereotipas išties sulaužytas – stilius Rusijoje egzistuoja! Aliona Doletskaya (buvusi Vogue Russia vyriausioji redaktorė, o dabar užimanti tas pačias pareigas Russian Interview žurnale) teigia, kad kultūrinis gyvenimas Maskvoje darosi vis svarbesnis, o jaunoji Rusijos karta laužo visus nusistovėjusius standartus. Tai - naujoji karta, kuri neturi prisiminimų iš totalitarinio valdymo laikų, tačiau yra itin laisva ir nevaržoma. Šis jaunimas Rusijos kultūroje – lyg tyras oro gurkšnis, nešantis į Maskvą naujas idėjas, o kartu ir vakarietiškus mados vėjus, palikdamas sovietines dulkes istorijoje.
Būsiu atvira, niekada nesižavėjau rusių moterų stiliaus pojūčiu, bet tenka sulaužyti visus mano galvoje nusistovėjusius stereotipus ir pripažinti, kad klydau. Jau ne pirmą sezoną atkreipiu dėmesį į tris itin stilingas moteris, nuosekliai pasirodančias The Sartorialist ir kituose įtakinguose gatvės stiliaus fotografijų tinklaraščiuose. Kai pamačiau jas visas kartu žingsniuojančias gatve į vieną prestižinių mados pristatymų, nusprendžiau pagaliau išsiaiškinti kas šios moterys ir kaip jos susijusios su mada.
Fotografės Neringos Rekašiūtės fotosesija atspindi skirtingų kultūrų įtaką madai, grožiui bei moteriškumo sampratai. Anot Neringos, fotosesijos idėja gimė jai paskaičius straipsnį apie vokiečių jūreivį, dingusį pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje esančioje Prancūzijos Polinezijoje. Jūreivis rastas negyvas. Jo kūnas buvo sudegintas. Žiniasklaidoje šis įvykis buvo skambiai pavadintas kanibalizmo atveju, mat sala, kurioje buvo rastas kūnas, tariamai garsėjo kanibalizmo išpuoliais.
White fur soldier – tai fotosesija, metaforiškai atvaizduojanti Anglijos karalienės sargybinio portretą, sukaustytą savo pareigos ir nepajudinamą lyg statula. Tai lyg aliuzija į jo prievartinį emocinį sąstingį ir įkalintą žmogišką prigimtį. Šioje fotosesijoje bejausmis sargybinis atgyja, įgauna moterišką pavidalą ir tampa dinamiškas bei kupinas emocijų.
Anot fotografo Eigirdo Scinskio, šios fotosesijos idėja jam kilo dar gyvenant netoliese Majamio esančiame Hollywood miestelyje. Pro savo apartamentų langus jis matydavo nuostabaus vandenyno vaizdą. Būtent tai ir įkvėpė jį užfiksuoti romatišką, tačiau fatališką, įkvėptą vandenyno galios ir karštų saulės spindulių, moterį.
Pagrindinis žmogų nuo kitų gyvūnų skiriantis bruožas – tai noras išsiskirti iš minios, būti kitokiu. Būtent tai ir yra viena iš esminių priežasčių, padėjusių atsirasti mados fenomenui ir skirtingiems moters įvaizdžiams, taikomiems madoje.
