Moterys

„Man patinka, kai mane stebi, o dar labiau patinka stebėti stebinčius mane“

What do you see when you look at me

Do you see someone limited, or someone free

All some people can do is just look and stare

Simply because they can't see my hair

Others think I am controlled and uneducated
They think that I am limited and un-liberated

They are so thankful that they are not me

Because they would like to remain 'free'

Susitikau su Agne Genyte Kopenhagoje, tarp gimtosios Lietuvos ir dabartinės jos gyvenamosios vietos – Anglijos, kurioje muzikos prodiusavimo ir medijos mokslus kremta buvusi pop grupės Smile narė. Agnė pasikvietė mane į jaukų restoranėlį, kurį išskirčiau puikiu precizišku interjeru bei moderniais foteliais raudonais apmušalais. Jaukumo suteikė degančios žvakės bei tingiai, tačiau geidulingai skambanti džiazo muzika. Už lango regėjau judrią ir gyvą Kopenhagą, pripildytą miesto šurmulio bei švenčiančią Kovo 8-ąją - visų mūsų dieną, brangiosios. Puiki proga moteriškiems pašnekesiams - pagalvojau.

Kartais žmogus net nespėja suvokti, kaip greitai viskas keičiasi. Šaltą, ledinę, balta suknele pasipuo6usią žiemą keičia guvus, jaunatviškas pavasaris, paslaptingąją gundytoją naktį - darbštuolė diena, vienus žmones keičia kiti, kaip ir vienam šimtmečiui pasibaigus prasideda kitas. Lygiai taip pat atsitinka ir su įsitikinimais ar visuomenės suformuojamomis normomis. Ankščiau moteris buvo įsivaizduojama tik kaip namų šeimininkė, stovinti virtuvėje prie neplautų indų krūvos, kantriai juos plaudama, tuo pačiu metu mikliai gaminanti pusryčius savo mylimiausiajam vyrui, kuris nervingai laksto po visus namus ir ieško kažkur dingusios antros puskojinės, mat iki išėjimo į darbą liko vos  dvidešimt minučių. Pagaliau suradęs tą nelemtingą puskojinę, jis, jau žiūrėk, rėkia, kad vargšė žmona, na tiksliau - tarnaitė, dar nespėjo išlyginti jo darbinių marškinių. Viską metusi, moteris lekia jų lyginti, juk kaip jos vyras pasirodys žmonėms netvarkingais ir nelygintais marškiniais? Tada visas miestas aušins burnas ir šnekės, jog ji neatlieka deramos žmonos “pareigų” ir visiškai nesirūpina savo šeimos gerove. Staiga iš už durų pasigirsta verksmas, kuris praneša jog atsikėlė vaikai. Ji garsiu, tačiau švelniu ir motinišku tonu bando juos nuraminti ir patikina, kad kai tik baigs lyginti tėčio marškinius, nedelsdama ateis pas juos. Rodos vaikai nurimo, bent jau kelioms minutėlėms. Vyras suirzęs ir nepatenkintas, kad žmona nieko nesuspėja ir jis visad yra priverstas (!) vėluoti į darbą. Pagaliau, trinktelėjus durims ir vyrui išėjus į darbą, moteris lengviau atsidūsta. Bent jau kelias valandas galėsianti pailsėti. Na, žinoma, jei vaikų prižiūrėjimas yra vadinamas poilsiu.

Tęsiant raudonos spalvos temą, rubrika Moterys nusprendė pradžiuginti Tave ir paplepėti apie vieną moteriškumo simbolių - raudonus klasikinius aukštakulnius batelius. Šiandien šnekėsime apie kiek kitokią aistrą - aistrą raudoniems aukštakulniams, o tiksliau, pabandysime išanalizuoti, ką vis dėlto jie simbolizuoja. Kad tai padarytume, nusprendėme panaudoti simbolius analizuojančią, vieną iš pagrindinių komunikacijų mokslo teorijų - Semiotiką.

1950-tieji. Seksualiu svingo judesiu, lėtai bei labai ritmingai linguodama klubus, grakščiai ištiesta krūtine, šiek tiek primerktomis akimis bei pravertomis, kažką lyg norinčiomis pasakyti lūpomis, pro paradines duris žengia pati geidžiamiausia, pati žymiausia bei seksualiausia Amerikos kino žvaigždė, modelis, dainininkė bei, skubu paminėti, visus vyrus varanti iš proto, o visas moteris verčianti pavydėti, bet tuo pačiu ją ir dievinti - Marilyn Monroe. Tai moteris, kuriai nereikia kalbėti, jos judesiai, išraiška, apsirengimo maniera bei savęs pateikimas kalba patys už save. Marilyn Monroe - legenda. Ji lyg metafora, pasakojanti apie moterų esybę ir kas vis dėlto yra tos moterys. Psichoanalitikas Jacques Lacan teigia, jog žmonės pasaulį suvokia per skirtumus: jei nežinotume kas yra vyras - nesuvoktume, kas yra moteris. Jei niekada gyvenime nebūtume regėję juodosios sesės - nakties, nepažintume kas yra diena. Aš norėčiau šiek tiek papildyti Lacan’ą ir pasakyčiau taip: jeigu nežinai kas yra Marilyn Monroe - nežinai, kas yra Moterys.

Taigi, ‘f’ nusprendė pirmąjį rubrikos Moterys straipsnį dedikuoti moterų moteriai, dizainerei, be kurios mūsų drabužiai spintose nebūtų tokių siluetų bei formų, kokių yra dabar, ir be kurios ‘f’ jokiais būdais neįsivaizduoja šiuolaikinio mados pasaulio.
Tai dizainerė, kardinaliai pakeitusi mados bei stiliaus suvokimą bei išlaisvinusi moteris iš ankštų Karalienės Viktorijos laikų korsetų nelaisvės ir davusi pradžią šiuolaikinei madai.