Prisijunk! Nepraleisi geriausių įrašų

Namai, pažymėti laiko linija

Sausio 21 diena

Aira Chmieliauskaitė

Ką manai apie 25 milijonus dolerių kainuojantį butą? Butą – loftą? Apie butą, į kurį kylant liftu, pralenktum kelis sinchroniškai tiksinčius laikrodžius, didžiules jų rodykles? Kuomet įėjus į šviesa alsuojančius kambarius, atsidurtum virš viso Bruklino. Tarp dviejų tiltų. Kaip dviejų laiko linijų.

O ką manytum, jei žinotum, jog toks butas iš tiesų egzistuoja Bruklino centre, vadinamajame „Clocktower“? Butas, o galbūt labiau erdvė, kurios esamumas įtvirtintas suma, tik kiek daugiau, nei 20 milijonų dolerių. Galbūt taip, turėdamas reikiamą sumą, galėtum sakyti „aš nusipirkau net laiką“. Galbūt tik žvilgsniu užkliūdamas ties šios erdvės nuotraukomis, pamanysi, jog teisybė – mūsų namų erdvėse įsirėžia labai daug laiko ir istorijų tėkmių. Tačiau jos nebūtinai prasmingos tik tuomet, kai kainuoja daug. Beprotiškai daug.

„Kai turėsiu savus namus, rūkysiu balkone nuogas ir žiūrėsiu į gatvėmis einančius žmones. Bet tik tada, kai turėsiu Savus namus. Kitaip būčiau tiesiog kvailys“ – sakydavo jis, K., dar rudeninio miesto fone. Iš tiesų, šiandien mąstau, koks svarbus yra namų jausmas. Nežinau, ar tai tikrai jausmas, bet kažkoks pečius užgulantis malonus nujautimas, grįžus į tikruosius savus namus, visgi yra. Gal dėl tų linijų, kuriose įsirašę tiek daug mūsų laiko iš praeities ir dabarties. Gal dėl paprasčiausio juose gyvo jausmo. Gal dėl to, jog tik juose, jų jaukume gali būti nuogas savo emocijomis ir jausmu.

Kuo kvepia mano namai? Cinamonu, muzika, vynu vakarais, tėčio cukriniais saldainiais, kava ir niekad neužmirštamu pasiilgimu sugrįžusiems. Mano tikrieji namai nėra dideli. Bet juose telpu aš ir visi mano pasauliai. Net tie, kurie yra labai liūdni, kuriems pasidavus nebesinori nieko daugiau, kaip tik padėti galvą kam nors ant kelių ir klausytis kalbant. Mano namai nėra dideli, ir juose netelpa daug daiktų, bet juose yra labai daug jausmo, kad esi Laukiamas.

Mano tikrieji namai, kiekvieną kartą į juos sugrįžus, dvelkia tokia nostalgiškai švelnia emocija. Šurmuliu pasitinkant ir bučiuojant skruostus. Jie pilni mano laiko, kuriame aš esu ir buvau. Mano tikruosiuose namuose telpa ne tik atskirus žmones jungiančios linijos ir prisiminimai, bet ir būsimieji mano gyvenimai. Ir dalykai, kurie gali apibūdinami kaip: „it makes me remember, how much history we have in common, and how beautiful that history is“ (liet. „tai priverčia mane prisiminti, kiek daug istorijų mus jungia ir kokios gražios tos istorijos yra“).

Namų jausmas yra lengvai išgenamas lauk, sunkiai prisijaukinamas atgal, bet labai tikras. Mano tikrųjų namų jausmas yra „paprastas, kaip trys kapeikos“, ir kur kas brangesnis, nei 25 milijonai dolerių, vienu metu. Kur kas svaresnis ir svarbesnis, nei gyvenimas Bruklino centre, tarp dviejų tiltų. Kaip dviejų laiko linijų.

Straipsnio komentarai:

2010 Sausio 21 d.
miss

nenorėčiau tokiame gyventi

2010 Sausio 21 d.
Mary

na, tau niekas ir nesiulo:)

2010 Sausio 21 d.
Ela

Cia tai tikrai butukas su dvasia. Beveik svajoniu namas.

2010 Sausio 21 d.
Juel

Nerealūs šešėliai ant grindų. Ir šiaip, kažkas originalaus. Patiko. :)

2010 Sausio 22 d.
indruteluciukas

mmm... taip grazu ir labai jauku, nors ir dideles erdves. O vaizdas pro langa... tikriausiai retai iseiciau is namu :)

2010 Sausio 22 d.
Aistė

Labai gražus straipsnis, puikiai sudėliotos mintys :) O butas tikrai fantastiškas. Šaunu, kad fmag randa tokių orginalių vietų.

2010 Vasario 11 d.
Diana

gniaužia kvapą

(nebus viešai rodomas)

FMag.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. FMag.lt pasilieka teisę pašalinti tuos komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.