The Cherry Blossom Girl – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Prabudus ryte, kai niekur nereikia skubėti, šis tinklaraštis tampa saldainiu prie kavos su pienu. Šis mados tinklaraštis – tai neišsipildžiusių, o kai kam galbūt ir išsipildžiusių svajonių saugykla. Tai itin mielas, jaukus, romantiškas ir žaismingas paryžietės Alix mados dienoraštis. Jos spintoje galima rasti dešimtis Miu Miu batelių porų, ne vieną Chanel rankinę bei kitų garsių dizainerių šedevrus. Ir visa tai – dovanos jai. Kas toji Alix ir kodėl didžiausi mados grandai dovanoja jai savo kūrinius?

Pamenu harmonijos paskaitas. Na, gal labiau harmonijos dėstytojo žodžius man paklausus: ir kaip man sukurti melodiją šiai muzikinei temai?! Paklausiau tiesiai šviesiai, nes situacija buvo beviltiška. “Muzika neturi taisyklių, imk ir rašyk kas tau šauna į galvą. Važiuok aukštyn ir žemyn, nebijok natų…” – atšovė man dėstytojas. Tiesą sakant, tąkart pagalvojau, kad jam tiesiog gaila savo laiko man ir, apskritai, universitetui. Bet tąsyk aš nustebinau pati save.
 

Tenka pripažinti, kad tarpsezoninių kolekcijų pristatymai dažniausiai nebūna kuo nors stebinatys ar įspūdingi. Jie tampa tik trumpa, tarpine stotele tarp išties reikšmingų mados įvykių – rudens/žiemos ir pavasario/vasaros mados savaičių – kai dizaineriai nusprendžia suteikti sau galimybę šiek tiek atsipūsti ir pristatyti konceptualesnes, praktiškesnes, o jei atvirai – tiesiog paprastesnes kolekcijas. Pre-fall sezonas, arba paprasčiau, įžanga į rudens permainas tampantis mini kolekcijų maratonas, taip pat ne išimtis. Tačiau negalima griežtai teigti, jog visi kūrėjai laikosi šio principo – kai kuriems iš jų pavyksta net ir tarpsezoninių kolekcijų perliukus paversti tikra švente akims. Taigi, kokia bus ateinančių metų rudens pradžia pagal mados grandus?

Dar prieš keletą metų maniau, kad Londone viskas lengviau ir paprasčiau. Įsivaizdavau, jog šioje šalyje man bene viskas bus padėta ant lėkštutės. Tikėjausi lengvai uždirbamų pinigų ir pastangų nereikalaujančių mokslų, o svarbiausia -maniau, jog kiekviena diena Londone bus tarsi mados šou. Toli gražu visa tai neprilygsta esamai realybei. Norint išlikti čia, turiu dirbti ir studijuoti vienu metu, o tai yra tikrai nelengva užduotis.

Kai man fmag.lt redaktorė pasiūlė kartas nuo karto aprašyti savo, kaip mados studento, gyvenimą Londone, aš susimąsčiau, ar šis mados studento "statusas" mane išskiria iš kitų ir ar tai man bent kažkiek leidžia pasijusti neįprastu... 


Ilgų ir plačių suknelių bei sijonų tendencija buvo atgaivinta prieš keletą sezonų, pasisėmus įkvėpimo iš gėlių vaikų judėjimo. Tuo metu buvo madinga dėvėti įvairiaspalvius, gėlėtus ar margintus įvairiais raštais drabužius, o hipės merginos buvo tiesiog pamišusios dėl ryškių, ilgų sijonų bei suknelių. Dabar šis įvaizdis yra kiek pakitęs ir kitaip interpretuojamas. Maksi ilgių drabužiai dėvimi ne tik bohemos atstovių, bet ir kitų, madai neabejingų, moterų.

Kažkur Karibų jūroje yra iškilusi nelabai didele salelė – Grenada. O tiksliau apibūdinant geografinę padėtį būtų galima sakyti, jog Grenada – piečiausia iš Mažųjų Antilų salų, ir nutolusi apie 150 km nuo Pietų Amerikos valstybės Venesuelos. Be to, ji turi dvi salas – sesutes – tai Kariaku (Carriacou) ir Mažoji Martinika (Petit Martinique), besidriekiančios į šiaurę nuo Grenados, ir visos jos kartu sudaro Grenados valstybę.

Parašyti šį laišką mane pastūmėjo aplink supantys žmonės, su kuriais aš susiduriu kiekvieną dieną. Vieni jų – mano seniai pažįstami bičiuliai, kiti – nepažįstami gatvės praeiviai, kuriuos sutinku tiesiog atsitiktinai.