Nebesantys tokiais, kokiais jau kažkada buvo...

Inez van Lamsweerde ir Vinoodh Matadin iniciatyva užfiksuoti tuos, kurie iš dalies pakeitė kino istoriją ir kurių asmenines gyvenimo istorijas taip pat stipriai įtakojo, pakeitė Kanų kino festivalis, tampa maža istorijos dalimi. Tokia, kurioje išliekantys veidai, pamažu lieka kaip veidai idealų, siekiamybių, didžiųjų meno maestro. Tačiau kaip ir kiekvienam iš mūsų, jiems Kanų kino festivalio idėja ir atmosfera, yra šiek tiek kitokia ir savitai besikeičianti. Kaip daug ir kaip impulsyviai – pačių aktorių akimis.

Isabelle Hupert

Kanų kino festivalis, ko gero, jau tapo nebeįsivaizduojamas be Isabelle Hupert dalyvavimo. Isabelle – legendinė Prancūzijos aktorė, suvaidinusi 17-oje kino filmų bei du kartus laimėjusi geriausios aktorės apdovanojimus, už kontraversiškus vaidmenis filmuose „Violette Nozière“ (1978 m.) ir „The Piano Teacher“ (liet. „Pianistė“) (2001 m.), kuriame Isabelle Huppert įkūnijama moteris skausmingai atkeršija ją prievartaujančiai, varžančiai „vyriškai" visuomenei. Isabelle teigia, jog pagrindinis vėl ir vėl į Kanų kino festivalį traukiantis dalykas jai – prigimtinis pomėgis žiūrėti filmus. Kitaip, teigia Isabelle H., „aš nebūčiau Kanuose taip dažnai...“. 

Uma Thurman

Pirmą kartą, Uma Thurman žengė raudonuoju Kanų kino festivalio kilimu būdama dar paauglė, po vaidmens filme „Dangerous Liaisons“ (liet. „Pavojingi ryšiai“). Vėliau – po vaidmenų filmuose „The Golden Bowl“ (liet. „Auksinė taurė“), „Vatel“ (liet. „Vatelis“) „Pulp Fiction“ (liet. „Bulvarinis skaitalas“), „Kill Bill Vol. 2” (liet. „Nužudyti Bilą 2”). Uma Thurman žavi ne tik istorinė ir autentiška Kanų kino festivalio atmosfera bet ir žavesys, nesibaigiantis glamour ir elegancija, plevenanti festivalio metu. Kaip teigia aktorė, „einant raudonuoju kilimu, elegancijai ir moteriškumui sklandant ore, norisi dėkoti sau ir kitiems, ties kiekvienu mažu žingsneliu...“.

Maggie Cheung

„Kanų kino festivalis – tai beprotiškas laikas!” teigia Hong Kong žvaigždė, aktorė Maggie Cheung, laimėjusi geriausios aktorės nominacijoje, už vaidmenį filme „Clean“ (liet. „Švari“) (2004 m.). „Iš vienos pusės, tai unikalu: visa, kas skiriama filmams ir vardan filmų, nepamirštant prabangos, blizgesio ir šampano. Kita vertus, kartais atsiduriu būsenoje, kai stoviu ir nežinau, ką turėčiau daryti“ – tai ir gąsdina ir džiugina vienu metu.

Louis Garrel

Žinau ne vieną moterį, besižavinčią Louis Garrel vaidybiniu talentu, o galbūt tiesiog tuo, jog tai tikrasis prancūziškojo vyro tipažo įsikūnijimas visomis įmanomomis prasmėmis. Vertindamas Kanų kino festivalį, Louis netikėtai nusišypso: „tuo metu, neįmanoma matyti jūros. Tuo metu joje pernelyg daug jachtų ir „bling bling“ stilistikos visoje festivalio erdvėje – to man per daug“. 25-erių Louis Garrel, ko gero geriausiai klino pasaulyje tapo atpažįstamas po vaidmens žymiuosiuose Roberto Bertolucci filme „The Dreamers“ (liet. „Svajotojai“) bei prancūziškajame „Les Chansons d’Amour“ (liet. „Meilės dainos“), prodiusuotame Louis tėvo, Philipe Garrel.

Retai kada Kanų kino festivalyje neišvysite Louis, tačiau jis pats, jauniesiems aktoriams pataria: „viešbutyje užsisakykite mažą kambarį. Dideli yra nuostabiai gražūs, tai maži, įkūnija nepaprastą tylą, kurios jūs galite pasiilgti...“.

Bjork

Visa, kas telpa varde Bjork, asocijuojasi su nepaprasta improvizacija, neatkartojamu savitumu. Atlikusi pagrindinį vaidmenį filme „Dancer in the dark“ (liet. „Šokėja tamsoje“) (2000 m.), visgi, ji nebuvo įsitikinusi, jog atvyks palaikyti filmo kūrėjų komandos Kanų kino festivalio metu. Bjork teigimu, filmavimosi laikas ją išsekino kur kas labiau, nei ji galėjo tikėtis, ir nors bendradarbiavimas su Lars von Trier buvo nepaprastai malonus, tačiau tuo metu, kainavo daug fizinių ir emocinių pastangų. Tačiau Bjork, 2000-ųjų Kanų kino festivalyje pasirodė. „Tuo metu, dirbdama kitame projekte, buvau netoliese, todėl nusprendžiau tiesiog pasidažyti lūpas ir apsilankyti čia, Kanuose“. Tai buvo protingas sprendimas, mat tuomet, Bjork buvo nominuota geriausios aktorės nominacijai, o Lars von Trier gavo apdovanojimą už 2000 m. geriausią filmą. Visgi, Bjork, iki šiol atsisako galimybės filmuotis toliau, teigdama, jog būtent „Šokėja tamsoje“ buvo tai, kuo ji nuoširdžiai tikėjo ir kam atidavė visą save. Daugiau, Bjork nuomone, ji galinti atsiduoti tik muzikai.

Vanessa Redgrave

Pirmą kartą Kanų kino festivalyje Vanessa Redgrave vardas nuskambėjo 1966-ais, kuomet ji gavo apdovanojimą už vaidmenį komedijoje „Morgan!“. Vėliau, nusifilmavusi filme „Blow-up“ (liet. „Fotopadidinimas“)(1967 m.), „The Trojan Women“ (liet. „Trojos moteris“) (1971 m.), „Cradle Will Rock“  (liet. „Lopšys įsisiūbuos“) (1999 m.), „The Pledge“  (liet. „Įsipareigojimas“(2001 m.) ji tapo nuolatine Kanų kino festivalio viešnia, žavinčia aktoriniu talentu ir nostalgišku moteriškumu.

Jim Jarmusch

Skirtingai nei aktoriai, dirbantis už kamerų ir jų objektyvų, sniego baltumo plaukų Jim Jarmush, gavęs Caméra d’Or apdovanojimą už filmą „Stranger than Paradise“ (liet. „Keisčiau nei rojuje“) (1984 m.), kuris Nacionalinės kino kritikų asociacijos pripažintas geriausiu metų filmų Amerikoje, o kitais metais - geriausiu užsienietišku filmu ir Japonijoje. Dabar Jim Jarmusch yra nuolatinis Kanų kino festivalio dalyvis, kompetentingai žiuri vėl ir vėl pateikiantis naujienas. 2005-ais gavęs Grand Prix už filmą „Broken Flowers“, netrukus susilaukė ir apdovanojimo už viso gyvenimo pasiekimus kino srityje... Atrodo, kino istorija ir jausminė galia, asmeninėje Jim istorijoje, pakeitė gerokai daugiau, nei būtų galima numanyti...