Nevarliškas Art Deco Laikotarpis, skęstantis džiazo ritmuose. Disnėjaus "The Princess and The Frog"

Tiana - pirmoji juodaodė princesė visuose iki šiol matytuose filmukuose. Svarstymų būta įvairių. Vieni teigė, jog Disney Korporacinė Kompanija daugiau nieko kito ir negalėjo sukurti princesės vaidmeniui kaip tik juodaodę merginą, kuri net nespėjus įpusėti filmui pavirsta į varlę. Kiti smerkė, jog filmas apgaubtas daugybe neigiamų ir netgi rasistinių stereotipų. Tačiau kaip bebūtų, šis filmas abejingų nepaliko. Įvairūs internetiniai tinklapiai tiesiog rėkte rėkė: pagaliau ir juodaodės mergaitės mokyklose gali pasigirti, kad Tiana - tai gražuolė princesė, turinti tokią pačią odos spalvą kaip ir jos. Galbūt tai padės daugelio juodaodžių mergaičių bei merginų gyvenimams?, - svarstė begalė žurnalistų bei psichologų. Pagaliau ir jos gali patikėti laiminga pasakos pabaiga. Tiesa, Tiana - skirtinga nei iki šiol buvusios princesės. Ji neaikštinga ir miela. Jai nereikia materialinių turtų, kur kas svarbiau moralinės vertybės, meilė savo artimiesiems bei tikslų siekiai. Jos svajonė - atidaryti restoraną (kas, žinoma, filmo pabaigoje ir nutinka). Tačiau nutilus visoms prieštaringoms kalboms, atėjo metas pakalbėti apie nuostabų filmo pastatymą, drabužius, atmosferą ir Naująjį Orleaną - miestą, kuriame ir vyksta visas filmo veiksmas.

Tarpukaris, Art deco laikotarpis. Naujasis Orleanas, pritvindytas sunkių ir sodrių džiazo muzikos ritmų, paskanintų šiek tiek gergždžiančiu, tačiau stipriu, primenančiu Louis Armstrongo vokalu. Greta "plaukia" ir neatsilieka moteriškoji, švelnioji džiazo pusė, atliekama saldaus, moteriško balso. Taip, šis Disnėjaus filmas - tai miuziklas su visa puokšte skirtingiausių dainuojančių personažų. Labiausiai man patikę ir palikę didžiausią įspūdį - tai šviesiaplaukė viliokė, šiek tiek naivoka Tianos draugė Charlottė, kuri visą savo gyvenimą buvo apsupta gražiausių drabužių bei prabangos. Charlottė -  tai stereotipinė Pietinės Amerikos dalies mergina, dar kitaip vadinama Southern Belle, kuriai be galo rūpi mada, grožis ir, be abejo, vaikinai. Dėl pastarųjų ji galėtų padaryti labai daug, o jei jis - dar ir princas, Charlottė tikrai nepabūgtų pabučiuoti net ir varlę. Kaip tarė, taip ir padarė, tačiau likimas šį kartą baltaodei merginai nebuvo sėkmingas, ir jos išsvajotasis princas, atvykęs iš Moldonijos, savo manieromis greičiau primenantis italą Mačio, atiteko Charlottės ilgalaikei draugei, pagrindinei šio filmuko veikėjai, mielajai "juodukei" Tianai.  Kuo man taip patiko Charlottės personažas? Juk daugelis pasakytų, jog Charlottė puikiai galėtų tilpti į kvailos blondinės rėmus. Tačiau šios charizmatiškos mergaičiukės manieros, judesiai, balsas, drabužiai - viskas tiesiog alsuoja moteriškumu. Šviesūs, 'bob' kirpimo plaukai - tai vienas iš Art Deco simbolinių akcentų, suteikiantis Charlottei "merliniško" žavesio. Jos energija ir gyvybingumas pavydėtinas. Net neabejoju, jog jai po kojomis gėles ir deimantus klotų ne vienas vyras, juk deimantai - tai geriausi merginų draugai. Tačiau turtuoliai irgi verkia. Verkia, tačiau ne Charlottė ir ne dėl princo. Nors ir Charlottės išsvajotasis ir visą gyvenimą lauktas vilioklis, šarmingasis princas Naveenas pasirinko jos draugę, kakavinės odos Tianą, Charlottė nenukabino nosies ir nenubraukė nė vienos ašaros ar neprarijo pavydo gurkšnio, ji toliau spindėjo optimistiškumu ir savo lėlišku žavesiu. Juk princas Naveenas - ne vienintelis princas visame plačiame pasaulyje, o dar kai jis turi brolį... tiesa, jam tik šešeri su puse. Bet kaip Charlottė pasakė: "Aš palauksiu".

Sugrįžkime prie pagrindinės šio filmuko vaikams herojės - Tianos. Kaip jau minėjau, ji- kitokia nei buvusios princesės. Nors ir šis Disnėjaus filmas sukurtas pagal tradicinį Vladimiro Propo įvestą ir jau klasikiniu tapusį modelį, kuriame pagrindinius vaidmenys atitenka septyniems archetipams. Dveji iš jų - tai princas ir princesė. Princesė dažniausiai būna pagrobiama ir paimama į nelaisvę, o princas, kovodamas su piktomis jėgomis, taip pelno princesės meilę. Filmuke „Princesė ir varlius“ viskas vyksta šiek tiek kitaip. Princesė Tiana - tai ne gražuolė, laukianti princo ant balto žirgo. Priešingai, ji - tai kovotoja. Ne kas kitas, o būtent Tiana įminė paslaptį ir taip laimėjo savo gyvenimo meilę - Don Žuaną princą Naveeną. Galėčiau teigti, jog tai feministinis filmas, pabrėžiantis gerą moterų poziciją. Moteris - tai ne tik namų bei šeimos deivė, ji kovinga, graži bei išmintinga. Būtent tokia ir yra Tiana. Ir visai nesvarbu, kad apie jos odos spalvą diskutuojama iki šiol, ši besišypsanti ir dainingoji princesė turėtų būti daugelio mergaičių, merginų ir netgi moterų pavyzdys.

_________________________________________________________________________________

Iš filmuko persikelkime į realybę - džiazo amžius, art deco ir trečiojo dešimtmečio dvasia atsispindi ne tik drabužiuose, bet ir aplinkoje, moterų gracijoje bei mąstysenoje

_________________________________________________________________________________

Sakyčiau, jog šis naujausias Disnėjaus filmukas skirtas ne tik vaikams, bet ir mados istorija bei taip pat muzika besidomintiems žiūrovams. Puikios (netgi pavadinčiau haute couture) suknios, papuošalai, įspūdingi Charlottės namai ir, žinoma, aistringa džiazo muzika, nukelianti žiūrovus į auksiniu vadinamą Art deco džiazo amžių, kai pasaulis pradėjo palaipsniui atsigauti po Pirmojo Pasaulinio karo ir visa savo esybe norėjo švęsti bei linksmintis. Švęsti iki paryčių!

Beje, šnabždamasi, kad Disnėjaus filmukas „Princesė ir varlius“- tai Amerikos juodaodžio prezidento Baracko Obamos šeimos archetipas. Tikėtina, juk televizija, kinas, taip pat kaip ir mada ar muzika atspindi tiek ekonominę, tiek ir politinę pasaulio pusę.

Nuotr. deviantart, newmedia, artdeco, disney