
Monika Klupšaitė
Su Ja kiekviena moteris atrodo nuostabiai. Ji yra visų moterų ir merginų džiaugsmas. Ji gali būti rafinuota, prabangi, esketiška, jautri, elegantiška, subtili, moteriška, žaisminga, seksuali, minimali, paprasta, tobula ir visuomet madinga… Nes Ji – tai nepakeičiama Maža Juoda Suknelė.
Šis trijų skambių žodžių terminas, angliškai vadinamas „Little Black Dress“, plačiai paplito ir išpopuliarėjo 1961 metais, kuomet pasirodė kultinis Blake Edwards filmas „Pusryčiai pas Tifanny“. Tuo metu pagrindinės aktorės vaidmenį atlikusi seksualioji didžiaakė Audrey Hepburn vilkėjo ne ką kita, o prancūzų dizainerio Givenchy sukurtą mažą juodą suknelę, kuri iš karto po
filmo tapo elegancijos ir gero skonio simboliu. Nuo to laiko ši suknelė yra neatsiejama kiekvienos save gerbiančios moters garderobo dalis.Tačiau grįškime į ankstesnius laikus...
Dvidešimtojo amžiaus antrasis - trečiasis dešimtmečiai. Istorijoje tuo metu vyksta Pirmasis Pasaulinis karas, kuris baigiasi 1918 m. Ekonominė situacija ir karas iš esmės pakeičia moterų socialinę padėtį. Dėl politinės nesantaikos ir vyrų stygiaus, silpnoji lytis pradeda dirbti ne tik kontorose, bet ir fabrikuose, gamyklose. Pasikeitęs gyvenimo būdas, aktyvesnė moterų veikla skatina keisti ir dėvimą aprangą. Amžiaus pradžioje vis dar dėvimas korsetas, madingas „S“ formos figūros siluetas, ilgos suknios, įmantriai susiūtos rankovės, varžančios judesius, įlgų plaukų šukuosena ir didoka skrybėlė... Visa tai pamažu keičiama į kur kas patogesnius drabužius. Be natūralių įvyksta ir labai ženklių pasikeitimų, kurie ne iš karto buvo įvertinti teigiamai. Tų ženklių pasikeitimų „kaltininkė“
yra viena žymiausių visoje istorijoje modeliuotojų – Gabrielle Coco Chanel. Chanel buvo ambicinga ir drąsi novatorė. Vyrai dizaineriai savo kolekcijose mėgavosi moterimi kaip gležna gėle, o ji - atvirkščiai: siekė išlaisvinti ją iš visko, kas varžė jos judesius, kūną, protą ir sielą: nešiojo trumpai kirptus plaukus, permetė rankinę per petį, į kasdienę aprangą įtraukė sportui bei laisvalaikiui skirtų apdarų, sukūrė džersio kostiumėlius, žavėjosi vyriška apranga, įvedė dirbtinų perlų madą... Coco Chanel visą laiką svajojo išvaduoti moterį iš sunkių ir nepatogių drabužių, norėjo atskleisti jos moteriškumą ir žavesį, aprengdama ją kur kas paprastesnių kirpimų drabužiais.
Vienas žymiausių jos darbų, dėl kurio ji yra neabejotinai žinoma visame pasaulyje, kaip to kūrinio autorė, tai - legendine tapusi maža juoda suknelė. Tuo metu juoda
spalva buvo griežtai laikyta gedulo spalva ir niekas nebūtų išdrįsęs juodai apsirengti paprastą dieną. Todel kai 1926 metais žurnalo „Vogue“ puslapiuose pasirodė Chanel kūrinys, buvo suabejota nuostata, kad tai tik laidotuvių spalva. Coco laimei, leidinio redaktorė šį kūrinį pavadino „privaloma kiekvienos moters uniforma“. Šios, iš pažiūros, paprastutės suknutės sukūrimo priežastis buvo dizainerės devizas – „Paprastume slypi stebuklai“. O stebuklai išties slypėjo... Nors ir ne iš karto tapusi popliaria suknele, dabar, Chanel dėka, jau nebeįsivaizduojame nei vieno kokteilio vakarėlio, paprastos dienos, ar madingos merginos rūbų spintos be šio nuostabaus kūrinio.

Taigi, deka to, kad ši suknelė dėl juodos spalvos ir galimų modelių įvairovės tinka įvairaus amžiaus ir sudėjimo moteriai, dėl paprastumo savaime ir suderinamumo su įvairiausiais aksesuarais, ji gali turėti ir puošnios vakaro ir santūrios darbo aprangos įvaizdį. Daugiau nei aštuoniasdešimt metų ši suknelė neišieina iš mados, yra mėgiama ir mylima daugumos moterų, merginų ir modeliuotojų. Ji yra ir įkvėpimo šaltinis dizaineriams ir pasitikėjimo savimi simbolis moterims.
Visa Coco Chanel kūryba, jos sėkmė, kryptingas darbas ir požiūris slypėjo keliuose žodžiuose – paprasta, patogu, genialu. Ar ne tokia ir yra toji maža juoda suknelė?
.jpg)
Alexander McQueen, Chanel
.jpg)
Chloe, Christian Dior
.jpg)
Givenchy
.jpg)
Lanvin, Prada
.jpg)
Prada, Valentino
.jpg)
Versace
Nuotr. 
