
Rafaelis Rene
Opus Insanitus - milžiniškas sąrašas dalyvių, urbanistinė renginio vieta ir vieni pirmųjų organizatorių eilėje - radijo stotis Opus3. Prisipažinsiu, tai buvo pirmasis ženklas, jog manęs laukia neeilinis įvykis. Ir esu isitikinęs visą savaitę eilė portalų ir dienoraščių rašys apie tai, kaip pasirodė vienas ar kitas atlikėjas: vieni ieškos pliusų, kiti šiek tiek nuo programos atitrūkusių elementų, o mes būsime tie, kurie pasakys, kodėl Insanitus yra svarbus įvykis stiliaus ir gyvenimo būdo prizmėje.

Atrodytų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje yra bent jau ne kritinėje stadijoje. Turime eilę festivalių, grojančių daugiau nei besiklausančių. Laisvųjų, avantgardinių ir galybę kitų talentingų menininkų. Tačiau ar tikrai vienas po kito pristatomi vakarėliai, festivaliai ir...klubų atidarymai yra kultūra? Ar tai siejame su gyvenimo būdu ir stiliumi? Manau, kad bent dalis jų taip. O jei ta dalis tokia maža, kad drįstu vadinti ją simboline?
Vakarų šokių, alternatyviosios ir avantgardinės muzikos scenos turi gilias (pabrėžiu - labai gilias) šaknis žmonių kartose, tradicijose ir suvokime. Sakysite, puiku - Lietuvoje nebe naujiena išvysti svečią iš Anglijos ar Belgijos. Dažnai jų pasirodymai sulaukia didesnio susidomėjimo nei atlikėjų gimtinėse. Ar jaučiate kur link suku? Opus Insanitus yra edukacija į tikros kultūros formavimą Lietuvoje. Tai vienas iš nedaugelio įvykių, kurie nebus vertinami kaip gera ar bloga. Bus tiesiog laukiama kito Insanitus. Tebunie kita forma, kitoje vietoje ir kitu laiku. Gali būti ir organizatoriai kiti - formulė paprasta: lauksime brandžios idėjos, juk to reikia norint po vienu stogu suburti masę skirtingų žmonių, nuoširdaus darbo derinant menkiausias smulkmenas. Puikios atmosferos likus bent mėnesiui iki renginio. Ir, beabejo, aukso grynuolių, talentų, kurie turi ką parodyti.
Insanitus kelia kartelę ir įrodo, jog nesvarbu kokia maža šalis esame, kokie įsitikinimai mus veda į klubą šokti ar vidinį kiemelį sėdėti klausant gyvos muzikos. Galimybės visiems vienodos, o poreikis didžiulis.

Ir vis dėl to, prieš pasineriant į fotoreportaža atsakysiu į pseudo retorinį klausimą. Kodėl apleistoje gamykloje vykęs renginys aprašomas čia? Atsakymas daugiau nei paprastas. Stilius nėra tik drabužiai iš naujausios kolekcijos, nepriekaištingas makiažas ar suderintas koloritas. Tai nėra topuose esančios muzikos klausymas ir ėjimas kartu su mase. Tai individualumo, kūrybos laisvės ir požiūrio grožis. Tai unikalumas. Šio vakaro svečiai yra puikiausia iliustracija to, kas yra tikroji miesto mada. Ir kaip gimsta Kultūra.
Nuotr. Žilvinas Gabšys 
