
Agneta Žirgulevičiūtė
Atrodytų, kad ir kuriai grupei priklausytum, vis tiek turėtum teisę keikti „komercišką bei neskoningą Valentino dieną“. Jei esi vieniša mergina, greičiausiai, visą vasarį (mano manymu gražiausią mėnesį) būsi aplinkinių priversta jaustis nepilnavertė, o vaikai su širdutėmis ant veido kels nesuprantamą agresiją, kraštutiniu atveju, visa meilės dienos idėja gali pasibaigti triukšmingame klube su naujomis pažintimis... nors ir paskutinioji prezumpcija skamba visai viliojančiai.

Jei esi meilės ryšiais, tarkim supančiota, taip pat rasi ne ką mažesnių nesklandumų: vaikinas abejingai tyli apie Tos dienos planus, Tu, žinoma, neturi kuo apsirengti, o ką jau kalbėti apie prasmingos dovanos paieškas. Vaikinams, sutikusiems savo gyvenimo moteris, išvis ne pyragai. Jie turi nupirkti Tau apatinius, žinoti Tavo dydį ir dar paslapčiomis neanalizuoti Victoria's Secret modelių kūno linijų. Tik vienišiai išdidžiai ir pavydėtinai abejingai geria viskį ir tradiciškai klauso acid jazzo, o po to dar truputį seksi repo.
Misteris garbanotais plaukais visai neseniai, specialiai man, taip trumpai ir empiriškai apibūdino kas yra meilė: 1) kai didžiuojiesi mylimo žmogaus darbais 2) kai pagalvojus apie jį širdelė atsiduria kulnuose ir 3) kai visas tas jausmas yra besąlygiškas. Ir tai visai ne kokia nors laukinė aistra ar begėdiškas gėris. Sako, gal dabar suprasiu.
Bet aš nesuprantu... Aš myliu vyrų kvepalus ir netgi, man rodos, juodas sukneles, ką jau kalbėti apie visus žmones, kuriuos teko laimė sutikti. Žinoma, dažnai mano sutikti žmonės, deja, taip pat myli... kitas pikto veido moteris. Bet tai jokiu būdu neatims iš manęs Valentino dienos, nes šią dieną aš myliu meilę.

Žmonės sako, jog per Valentino dieną ypač kaip niekad, jauti savo vienatvę, ji stringa kažkur gerklėj ir joks geras vynas nepanaikins to šleikštaus skonio. Sako, jog komercija parduotuvėse, pigios plastmasinės širdelės, neišparduoti, praeito sezono minkšti žaislai tikrai ne plačios pasaulėžiūros žmogaus siekiamybė ir, galiausiai, svariausias argumentas, mylėti reikia kiekvieną dieną. Aš visiškai jiems pritariu... bet jei neturime meilės objekto, nejau negalime jo susikurti? Myli savo miestą? Puiku, paskirk dieną mylimiausiam barui, kulniukų kaukšėjimui per senamiesčio grindinį, puikiems prisiminimams, nes, galbūt, šitame skersgatvyje paskutinį kartą bučiavai pirmąją meilę.
Svarbiausia nepamiršk, jog visi skeptiški žmonės sako, jog meilė akla, keista, o juk įsimylime iš pirmo žvilgsnio.
Nors ir norėčiau tvirtai pasakyti: neįsimylėk. Neverta, nes meilės diena yra viena – Šv. Valentino, o visos likusios yra meilei išeiginės. Jis papasakos Tau savo sapnus, o Tu prarasi miegą. Galų gale juk net tikroji Džiuljeta nenusižudė prie Romeo, tad tikrame gyvenime džiuljetų atodūsiuose telpa myliu ir nekenčiu, nesusikalbėjimas, noras sudaužyti išrinktojo mašiną, įžeisti, meluoti, pabučiuoti draugą, o kartu ir mylėti, priversti dainuoti, bučiuoti kaklą, akis ir lūpas. Opozicijos visad mane žavėjo.

Kodėl man patinka Valentino diena? Nes tada visam mieste tvyro klampi erotika, Amerikos restoranai siūlo mylėtis jų vonios kambariuose, moterys matuojasi nėriniuotus raudonus apatinius, paslapčiomis siūbuoja klubais prieš veidrodį, o ryte atsikėlusios apsivelka savo vyro marškiniais.

Nuotr. leloveimage