
Thom Bara
Kokia alsuojanti prabanga be perlų vėrinio, kuris visada asociajuojasi su tikra dama, su jos elegantiška išvaizda. Ištisoms moterų kartoms, jis buvo būtinas stiliaus atributas, pabrėžiantis rūpestingai puoselėjamą grožį, puikų skonį ir gerą kilmę – ar bent jau kuriantis viso šito iliuziją...
Perlų vėrinio populiarumą ir neprilygstamą sėkmės istoriją XX amžiuje, reikia sieti su
vienu žmonijos atradimu: galimybe retą ir ypatingą gamtos reiškinį paverti planingu ir tūkstančius kartų pakartojamu procesu – su perlų auginimu. Kol perlai augo tik natūraliai, šie blizgūs spindintys rutuliukai buvo didžiausia brangenybė, už kurią tekdavo mokėti daugiau nei už deimantus. Iš pradžių, puošimosi perlais taisykles griežtai reglamentavo nariai ir aristokratai, Tačiau net ir vėliau, kai XIX amžiuje šios taisyklės buvo panaikintos, mažai kas pasikeitė. Perlai negalėjo tapti demokratišku papuošalu dėl paprasčiausios priežasties – savo kainos.
XIX amžiaus pabaigoje perlų auginimu ir jų pardavinėjimu pradėjo užsiiminėti Japonija. Tekančios saulės šalis sukėlė tikrą perlų bumą, neatslūgstantį iki šių dienų, nes jų gaminami perlai yra nepaprastai įvairiapusiški ir tinkami nešioti prie skirtingų drabužių.
Nenuostabu, kad perlams
atsirado vietos kiekvienoje epochos madoje. Pašėlusiame trečiajame dešimtmetyje, damos kabinosi ant kaklo ilgus, klubus siekiančius vėrinius pagal paprastą principą: kuo daugiau, tuo geriau. Penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose prie „dvynių“ komplekto pakako kuklių, trumpučių vienos ar dviejų eilių karolių. Devintame dešimtmetyje princesė Diana išpopuliarino prie kaklo prigludusį kelių eilių vėrinį, vadinamąjį Choker.
Nustatant perlo vertę, atsižvelgiama į penkis kriterijus: spindesį, paviršių, formą, dydį ir spalvą. Perlai privalo spindėti, blizgėti ir magiškai šviesti, o jo paviršius turi būti lygus ir glotnus, be įbrėžimų ir dėmių. Kalbant apie formą, svarbu taisyklingas perlų rutuliukas: kuo lygesnis rutuliukas, tuo vertingesnis perlas. Tačiau geidžiami ir labai netaisyklingai susiformavę perlai, vadinami barokiniais. Perlų dydis formuojamas milimetrais. Labai didelių perlų pasitaiko itin retai, todėl jie labai brangūs. Spalva priklauso nuo moliusko rūšies ir auginimo sąlygų, todėl vienos "geriausios" spalvos čia nėra. Natūralių spalvų spektrui priskiriami šampano spalvos, melsvi ir žalsvi perlai. Neįprasti, ir todėl brangūs, antracito spalvos Taičio perlai.

O štai ieškodami tikrųjų perlų, pasikliaukite didžiųjų pasaulio juvelyrų dirbiniais, kurie prikaustys savo prabanga, prašmatnumu ir, žinoma, pasakiška kaina.
.jpg)
.png)
.png)
Nuotr. karipearls 
